Triumfo Venecijoje sulaukę ir užsieniečių giriami lietuviai prašo finansinės paramos

Prestižiškiausiame šiuolaikinio meno renginyje 58-ojoje Venecijos bienalėje pagrindinis prizas skirtas Lietuvai. Venecijos simboliu laikomas „Auksinis liūtas“ šalies paviljonui įteiktas už menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“. Tačiau kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas iki galo, kūrėjoms trūksta lėšų.

 Lietuvių triumfo akimirka Venecijos bienalėje.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvių triumfo akimirka Venecijos bienalėje.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvių triumfo akimirka Venecijos bienalėje.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvių triumfo akimirka Venecijos bienalėje.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvių triumfo akimirka Venecijos bienalėje.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvių triumfo akimirka Venecijos bienalėje.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvių triumfo akimirka Venecijos bienalėje.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvių triumfo akimirka Venecijos bienalėje.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvių triumfo akimirka Venecijos bienalėje.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvių triumfo akimirka Venecijos bienalėje.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvių triumfo akimirka Venecijos bienalėje.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvių triumfo akimirka Venecijos bienalėje.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br> A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br> A.Vasilenkos nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

May 11, 2019, 7:44 PM, atnaujinta May 11, 2019, 8:37 PM

Bienalės komisija Lietuvą apdovanojo už eksperimentinę paviljono dvasią, netikėtą požiūrį į šalies pristatymą ir kūrybingą erdvės pritaikymą brechtiškai operai, taip pat už išradingą sąveiką su Venecijos miestu ir jos gyventojais. „Saulė ir jūra (Marina)“ yra poilsio ir šiuolaikinio gyvenimo kritika, sudainuota eilinius žmones įkūnijančių atlikėjų ir savanorių lūpomis.

Tai pirmas kartas kai mūsų šalis pelno tokio lygio apdovanojimą. Ilgiausią istoriją turinčiame meno renginyje Lietuva prisistato 11-tą kartą, keturis kartus jau buvo įvertinta specialiu paminėjimu. 

Pasak šių metų paviljono komisarės dr. Rasos Antanavičiūtės, tai – reikšmingas pasiekimas Lietuvos meno istorijoje. „Nuostabu, kad mažos šalies perduodama žinia yra suprantama ir aktuali tokiai plačiai auditorijai. Apie tokį reikšmingą apdovanojimą buvo nedrąsu net svajoti. Pasiekti šį rezultatą su itin ribotais resursais galėjome tik dėka ypatingai atsidavusios komandos: kūrėjų, dainininkų, technikų, apšvietėjų, savanorių ir net performanso dalimi tapusių šunų“, – sako R. Antanavičiūtė.

Apdovanojimą pelnęs kūrinys „Saulė ir jūra (Marina)“ lengvai ir pagaviai kalba apie klimato kaitą ir visuotinį nuovargį. Pasak Lietuvos paviljoną kuruojančios Londono „Serpentine“ galerijos Bendrosios ekologijos ir viešųjų programų kuratorės Lucios Pietroiusti, svarbu rasti naują būdą kalbėti apie klimato kaitą. „Turime iš esmės pakeisti savo kaip žmonių, kaip rūšies tarp kitų rūšių mąstymą. Geriausias menas, muzika ir poezija visada atnešdavo pokyčius, turėdavo magišką poveikį. Tokia meno galia yra jaudinanti“, – pavijono sėkme džiaugiasi kuratorė.

Karinio jūrų laivyno teritorijoje įrengtas paviljonas nukelia į saulėtą paplūdimį, kuriame gulėdami ant smėlio dainuoja daugiau nei 20 atlikėjų. „Įgyvendinant šį projektą svarbiausia buvo draugystė ir rūpestis vienas kitu. Spinduliuodami artumą ir meilę tarsi grąžiname skolą planetai, kurios resursus beatodairiškai naudojame. Nuostabu patirti, kad tokį įvertinimą pelnė kūrinys, kuris kalba apie žmogaus ir Žemės kūnų trapumą, o ir pats yra trapus“, – kalba kūrinio autorės R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė.

Lietuvos paviljoną Venecijoje pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Paviljono mecenatai „JCDecaux Lietuva“, „Lewben Art Foundation“, meno centras „The Momentary“ (JAV).

Tam, kad operą-performansą Bienalėje būtų galima rodyti kuo dažniau, gali prisidėti kiekvienas. Paremti galima sutelktinio finansavimo platformoje „Indiegogo“, trumpaisiais numeriais (1418 – 3 Eur arba 1419 – 2 Eur) ir banko pavedimu tiesiai į Paviljono sąskaitą: Vilniaus dailės akademija Maironio g. 6, 01124 Vilnius Įm. k. 111950439 AB Swedbank A. s. LT09 7300 0100 9509 4329 Mokėjimo paskirtis: Parama Lietuvos paviljonui Venecijos bienalėje.

Dar prieš oficialų atidarymą šalies paviljonas imtas liaupsinti Italijos ir pasaulio žiniasklaidoje. Jam buvo siūloma skirti pagrindinį Venecijos bienalės apdovanojimą „Auksinį liūtą“. Vienas įtakingiausių Italijos meno žiniasklaidos kanalų „Artribune“ drąsiai žarstė pagyras Lietuvai atstovaujančioms menininkėms Rugilei Barzdžiukaitei, Vaivai Grainytei, Linai Lapelytei ir jų operai-performansui „Saulė ir jūra (Marina)“. 

Žinomas italų žurnalistas ir rašytojas Gianluigi Ricuperati savo straipsnyje, pavadintame „Kodėl Lietuvos paviljonas nusipelno Auksinio liūto“, teigė, kad „būtų tiesiog skandalinga, jei jis nesulauktų jokio paminėjimo, arba nepelnytų apdovanojimo“. Venecijos karinio jūrų laivyno bazę „Marina Militare“ autorius pavadino mažyčiu lobiu: „Aatvingiavus siauromis, klaidžiomis Venecijos kanalų gatvelėmis, galima rasti paprastai civiliams neprieinamą smaragdinio vandens uosto teritoriją. Čia vos girdimai, net hipnotizuojančiai skamba dainininkų balsai ir kviečia užeiti į apleistą pastatą.“ Publikacijoje išvardinta gausybė priežasčių, kodėl šis paviljonas yra „tikra staigmena, kelianti susižavėjimą, kurianti distancijos nuo realybės įspūdį“. 10 nuotr.  Lietuvos paviljonas. 

Performanso atmosfera G. Ricuperati priminė vasarą prie jūros, kaip ir sufleruoja kūrinio pavadinimas. Iš viršaus stebėdami pasirodymą, žiūrovai tampa gyvenimo nuo atostogų iki atostogų liudininkai. Autoriui patiko viskas – tiek „genialus paprastumas, tiek dėmesys fantastiškai išlaisvintiems kūnams, tiek stiprus nostalgijos jausmas“. Žurnalistas teigė pasijutęs lyg seklys, iš viršaus slaptai nagrinėjantis kiekvieną nerūpestingos idilės veikėjo judesį – mat atlikėjai nemato savo žiūrovų, yra panirę tarsi į atskirą pasaulį. 

„Tokie performansai kaip šis – deimantai, trapiausia meno forma“, – rašė autorius. Lietuvos paviljoną į rekomenduojamų pamatyti sąrašą dar prieš Bienalės atidarymą įtraukė tokie prestižiniai meno leidiniai kaip „Frieze“ ir „The Art Newspaper“. O po specialios kūrinio peržiūros žiniasklaidai, „The New York Times“ Europos kultūros temų redaktorius Matthew Andersonas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad Lietuvos paviljonas yra jo favoritas. Lietuvos paviljoną Venecijoje pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Paviljono mecenatai „JCDecaux Lietuva“, „Lewben Art Foundation“, meno centras „The Momentary“ (JAV).

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.