Tapyba iš piligrimų takų, vienuolynų tylos ir nakties vizijų

Lina visada norėjo kurti. Vaikystėje dailės mokykloje slėpdavosi nuo tikrovės.

Spalio 13 dieną Užupio galerijoje GODÒ L.Zbarauskaitė pristatys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Spalio 13 dieną Užupio galerijoje GODÒ L.Zbarauskaitė pristatys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Spalio 13 dieną Užupio galerijoje GODÒ L.Zbarauskaitė pristatys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Spalio 13 dieną Užupio galerijoje GODÒ L.Zbarauskaitė pristatys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Spalio 13 dieną Užupio galerijoje GODÒ L.Zbarauskaitė pristatys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Spalio 13 dieną Užupio galerijoje GODÒ L.Zbarauskaitė pristatys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Spalio 13 dieną Užupio galerijoje GODÒ L.Zbarauskaitė pristatys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Spalio 13 dieną Užupio galerijoje GODÒ L.Zbarauskaitė pristatys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Spalio 13 dieną Užupio galerijoje GODÒ L.Zbarauskaitė pristatys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Spalio 13 dieną Užupio galerijoje GODÒ L.Zbarauskaitė pristatys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Spalio 13 dieną Užupio galerijoje GODÒ L.Zbarauskaitė pristatys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Spalio 13 dieną Užupio galerijoje GODÒ L.Zbarauskaitė pristatys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Spalio 13 dieną Užupio galerijoje GODÒ L.Zbarauskaitė pristatys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Spalio 13 dieną Užupio galerijoje GODÒ L.Zbarauskaitė pristatys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Spalio 13 dieną Užupio galerijoje GODÒ L.Zbarauskaitė pristatys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Spalio 13 dieną Užupio galerijoje GODÒ L.Zbarauskaitė pristatys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Daugiau nuotraukų (8)

Algirdas Kumža

Oct 4, 2019, 1:09 PM

– Mokykloje vaikai tyčiodavosi iš vaikų. Iš manęs – ne, bet mane, jautrų vaiką, tai žeisdavo. Aš pati mokėdavau apsiginti ir gerai mokiausi. Dabar matau, kaip tai stipriai mus visus palietė. Dailė man buvo dar nesuvokta, bet meditacija.

Baigusi Vilniaus dailės akademiją, Lina Zbarauskaitė iškeliavo į Norvegiją, sukūrė sėkmingą verslą, augina tris vaikus. Porą kartų per mėnesį iš Oslo ji atskrenda į Vilnių, užsidaro trims paroms savo tyliame bute Vilniaus senamiestyje ir tapo.

Spalio 13 dieną Užupio galerijoje „Godo“ ji atidarys savo pirmąją parodą, kurioje eksponuos pastaraisiais mėnesiais sukurtus tapybos darbus.

– Norvegijoje meno neišdaviau, ten dalyvauju keliose kūrybinėse erdvėse. Bet visąlaik mąsčiau apie tapybą. Būdavo, net teptuką jau paliesdavau, net paveikslas rasdavosi, bet čia pat jį sunaikindavau, nes nedrįsau parodyti. Susigūždavau nuo minties, kad kam nors nepatiks, kas nors paskelbs savo rūstų nuosprendį. Daug darbų sugadinau per savo vidinį perfekcionizmą.

Lina slapstėsi, bet vis pagalvodavo, kad turi išsiveržti.

„Pagalvojau: ar tau dveji, ar septyniasdešimt dveji – visada bus tos pačios išsigandusios akys ir vis tas pats klausimas: kas aš esu? Ir su kokia misija atklydau į šią galaktiką? Juk ir po dvidešimties metų aš žiūrėsiu į veidrodį tomis pačiomis sutrikusio vaiko akimis. Kada, jei ne dabar, kai man keturiasdešimt?“

Lina visa tai suprato, bet trūko tik vieno paprasto žodžio – eik! Atsimerk ir eik! Praėjusių metų spalį Ispanijoje Lina savaitę meditavo budistų moterų vienuolyne. Būtent čia, atsidūrusi už akmeninių urvo sienų, ji pajuto mistinį šaukimą kurti.

– Suvokiau, kad reikia daryti, kas patinka, ko seniai geidžiu. Supratau, kad didžiausias mano darbų kritikas turiu būti aš pati. Tapyba bus mano pačios projektas ištirti save.

Ta naktį Lina išsitraukė drobę, sumaišė dažus, paėmė teptuką ir jai pačiai užgniaužė kvapą pamačius pirmuosius potėpius. Ranka ima ir daro už tave!

– Toks jausmas, kad ne aš tapau. Jaučiu, kad paveikslai ateina, bet iš kur – nežinau. Žmogus, kuris tapo, nėra L.Zbarauskaitė, ta Lina, kurią sutikote kažkada Dailės akademijoje ar kažkur kitur. Tai mano vidinis žmogus, su kuriuo aš pati tik dabar susipažinau, radusi jį besikankinantį nakties vidury. Pakėliau, įdaviau teptuką, ji atsistojo ir nuėjo prie molberto.

Visi darbai susiję su kelionėmis – dabar neatskirsi, iš kur viskas, gal iš Ispanijos, gal Egipto? Gal iš Pietų Korėjos kalnų, kur klajojau šią vasarą. Kodėl tiek daug akių? Todėl, kad jos yra kelias į žmogaus sielą.

«Akyje» Lina įžiūri pasaulio užgimimą – Didijį sprogimą, kolektyvinę sąmonę, astralą – ką nori. Sukūrė per pusvalandį grįžusi iš mistiškos ceremonijos, kurią atliko vietos ragana.

– Menininkas turi bendrauti ir su raganomis, – juokėsi Lina. – Nutapiau ir išėjau.

Paroda jau parengta: dauguma darbų nutapyti čia, Vilniaus senamiestyje, pora atkeliavo iš Oslo.

Dabar ji žiūri pavargusiomis, bet skvarbiomis akimis į savo drobes ir vėl keliauja po seniai užmirštus sapnus, fantazijas ir tolimas šalis.

Lina vaikšto tarp savo paveikslų ir, atrodo, kalbasi su savimi. Monologas užtrunka gal pusvalandį, nes reikia rūpestingu žvilgsniu paglostyti visus darbus:

– Šitą galėčiau pavadinti „Šviesa tunelio gale“. Arba „Už sąmonės ribos“, bet ar reikia? Kiekvienas susikurs savo pavadinimą. O šitas labai impulsyvus, intuityvus: žmonės čia atpažins Kambodžos ir Egipto portalus. O čia kažkas pamatys dviveidį, bet čia emocija, nieko daugiau. Kažkas pamatė Kristų, kitas – miegančią sielą, virpančią dvasią, angelą sargą.

Čia viskas už formos ribų, už nežinomybės, čia yra ir metafiziško skausmo, Azijos skurdo, vaikystės ir to, kas dabar vyksta šioje žemėje. Žmonės, žiūrėdami į mano drobę, turėtų pajusti, kad laimė – ne kasdienybės triukšmas. Ji kažkur už trapios nematomos sienos. Ji čia pat , tik reikia drąsos žengti žingsnį.

„Pelėda“ yra įdomiausias darbas ir nežinau, ką su juo daryti. Buvo pirmas, nebaigtas, neprofesionalus ir nieko su juo negaliu padaryti. Jis neleidžia nieko jam daryti, gal todėl, kad pirmas. Nežinau, ar nunešiu į parodą. Iš kur atsirado? Nežinau – atėjo per vieną jaunatį.

O čia – gal abejojantis Hamletas, akys gudrios, nors vaidina išprotėjusį. Gal jis slapstosi po ta pamišėlio kauke, tarytum klaustų savęs BŪTI AR NEBŪTI? Du stiliai, vienas grafinis, kitas – tapyba. Jis parodo mano netobulumą. Jis man lūžio taškas, nes tai pirmasis darbas, kurio nesunaikinau ir neužkišau rūsyje. O šitą kažkas vadina mėlynuoju ufonautu.

Mano sūnus Benas pasakė: „Dieve, koks stiprus, kaip velnias“. Norvegiškai sušuko: „Drit stark!“ Viena mistikė astrologė pokalbio metu ištarė – ieškok mėlyno drugelio, kas jį pamatys, tą žmogų lydės sėkmė. Toks tas mėlynasis „Wishnu“.

Ten, Ispanijos vienuolyje, tylos savaitėje radosi ir naujas Linos – kūrėjos vardas Zeila.

Naujajai esybei reikėjo kito vardo. Jį meditacijoje išvydo Linos sąmoningumo mokytoja Leonora.

– Z raide prasideda mano pavardė. L prasideda mano vardas. Magiškai suskambėjo. Supratau, kad dabar tas vardas mane lydės visame kūrybos kelyje.

Visi Linos darbai rdosi gilią naktį po meditacijos. Sumaišo dažus, pastato priešais save drobę ir pati nežino, kas dabar bus…

– Tarp dvyliktos nakties ir antros esu meditacinės būsenos – pradėdama niekada nežinau, kuo baigsiu. Paskui pamiegosiu ir šeštą vėl tęsiu. O po trijų parų – vėl į Oslą. Tris paras tapau, tris paras leidžiu su vaikais, kad nenusipjaučiau ausies.

Lina dažnai pajuokauja apie nupjautą ausį, nes vienas jos įkvepėjų dailininkas Vincentas van Goghas, apimtas kūrybinės beprotybės, nusipjovė ausį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.