Parodoje – pokariu sukurti studentiški garsių Lietuvos dailininkų darbai

Dailės akademijos parodų salė „Titanikas“ atvėrė VDA muziejaus rinkinį ir naujoje parodoje pristatė pokario metų studentų darbus – XX amžiaus 5–6 dešimtmečių tapybą.

Garsiojo tapytojo A.Savicko (1917-2012) pirmajame kurse aliejiniais dažais ant kartono nutapytas etiudas. 1945-1946 metai. Pasak parodos kuratoriaus, „formatas minimalus, bet nuotaika ir taiklumas - kaip snaiperio“. <br>Rengėjų nuotr.
Garsiojo tapytojo A.Savicko (1917-2012) pirmajame kurse aliejiniais dažais ant kartono nutapytas etiudas. 1945-1946 metai. Pasak parodos kuratoriaus, „formatas minimalus, bet nuotaika ir taiklumas - kaip snaiperio“. <br>Rengėjų nuotr.
 Nacionalinės premijos laureatas A. Kmieliauskas (1932-2019) "Mergaitės portretą" nutapė 1953 metais, mokydamasis antrame tuometinio Dailės instituto kurse. <br>Rengėjų nuotr.
 Nacionalinės premijos laureatas A. Kmieliauskas (1932-2019) "Mergaitės portretą" nutapė 1953 metais, mokydamasis antrame tuometinio Dailės instituto kurse. <br>Rengėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 7, 2020, 12:39 PM, atnaujinta Mar 7, 2020, 12:40 PM

Parodos „Revizija“ objektas yra Vilniaus dailės akademijos (VDA) muziejaus fonduose saugoma XX amžiaus 5 ir 6 dešimtmečių akademinė, bet studentiška tapyba.

Tarp eksponuojamų darbų autorių – nemažai tų, kuriuos dabar vadiname Lietuvos dailės klasikais.

Daugelis žino ironišką ir negailestingai realistinę ukrainiečių kilmės rusų rašytojo Nikolajaus Gogolio komediją „Revizorius“ (1836 m.). „Revizorius atvažiuoja!“ – taip sušunkama pačioje jos pradžioje ir nedidelio Rusijos imperijos miestelio valdininkai ir elitas pradeda ruoštis tikrintojo vizitui.

Situacija po 1944 metais įvykusios sovietinės okupacijos Lietuvoje, jos kultūriniame gyvenime ir akademinėje aplinkoje priminė to draminio kūrinio dvasinę būseną ir atmosferą.

Buvo juntama pagrįsta, natūrali ir sunkiai suvaldoma baimė. Nuolat lankėsi iš Maskvos ir kitų totalitarinės imperijos centrų atsiųsti revizoriai. Jie savo žiniomis, akiračiu ir intelektu priminė visus tuos chlestakovus ir deržimordas.

1944 metais Vilniuje, senuosiuose Bernardinų ir Bernardinių vienuolynuose, atkurta, spalio mėnesį duris atvėrusi Vilniaus dailės akademija buvo pervadinta LTSR valstybiniu dailės institutu.

1960 metais, jau chruščiovinio atšilimo laikais, pasirodęs reprezentacinis šios mokslo įstaigos albumas aiškiai įvardijo jos uždavinius.

„Teko kovoti už realistinį kūrybos metodą su buržuazinių liekanų recidyvais. Tiems sunkumams įveikti didžiulės reikšmės turėjo 1946–1948 metų VKP(b) CK nutarimai ideologiniais klausimais. Tie nutarimai tapo institutų kovinė programa. Nutarimų šviesoje buvo pervertintas institutų ir kiekvieno dėstytojo vedamas darbas.

Iškelta daug trūkumų institutų ir atskirų dėstytojų darbe, pradėta kova su formalizmo ir misticizmo liekanomis. Atskleidus klaidas imtasi priemonių paspartinti institutų kolektyvų idėjinį-meninį brendimą“, – rašoma albumo įvade.

Lietuvoje diegta Sovietų Sąjungoje jau prieš kelis dešimtmečius suformuluota socialistinio akademizmo doktrina. Ji pasižymėjo XIX amžiaus dailės studijų taisyklėmis ir kanonais (profesinių įgūdžių ugdymu) ir buvo marksistiškai-stalinistiškai ideologizuota mokymo sistema (idėjinio auklėjimo darbas), reikalavusi ne atspindėti tikrovę, o ją sukurti, išreiškiant „reikšmingą turinį, svarbią idėją“.

Mirus J.Stalinui totalitarinė sistema atleido savo gniaužtus, bet akademinėje aplinkoje tas atšilimas pasijuto ne iš karto, tik po kelerių metų. Dailės institute pradėta laisvintis iš ideologijos rėmų ir pasenusių akademinių kanonų spaudimo.

Po kelerių metų sukurti ir gerokai nuo socrealizmo kanonų nutolę meno kūriniai, kuriuos dailės istorikai pavadino tyliuoju modernizmu.

Juk tuo metu Dailės institute dar dėstė ir nepriklausomą Lietuvą matę, joje aktyviai kūrę ir modernizmo idėjas propagavę kūrėjai. Tarp jų ryškiausia figūra buvo tapytojas Antanas Gudaitis.

Parodos „Revizija“ tikslas – ne tik atskleisti pokario dešimtmečių tapybos dėstymo ypatumus, bet ir fiksuoti pokyčius pačioje dailės mokymo sistemoje, jos narių pastangas revizuoti svetimų primestas ir savų išpažįstamas vertybines nuostatas. Kartu tai bandymas menininkų bendruomenei ir plačiajai visuomenei plačiau atverti („revizuoti“) retai matomus, bet įdomius Dailės akademijos muziejaus rinkinius.

Antrajame VDA parodų salių „Titanikas“ aukšte eksponuojama paroda sudaryta iš 3 dalių: „Portretai ir aktai“, „Etiudai ir peizažai“, „Darbai ir žygdarbiai“.

Ekspozicijoje bandoma parodyti, kad tais sunkiais laikais gyvenę ir mokęsi žmonės, net ir jausdami nuolatinį politinės sistemos spaudimą, kuris ne vien stengėsi pavergti protą, bet ir grasino fiziniu susidorojimu, bandė, kiek leido jų kuklios galimybės, nepasiduoti tai sistemai. Jie bandė išvengti povandeninių akmenų ir gana sėkmingai laviravo net ir dažnai atvykstančių revizorių akivaizdoje.

„Revizijoje“ eksponuojami Vincento Gečo, Vaclovo Gražėno, Antano Kmieliausko, Mildos Stanislovos Mildažytės, Leopoldo Surgailio, Igorio Piekuro, Jono Švažo, Vinco Kisarausko ir kitų dailininkų studijų metų darbai. Dauguma jų vos baigę mokslus ėmėsi visai kitokios tapybos.

Parodos kuratorius – menotyrininkas ir dailininkas Vidas Poškus. 

Parodos „Revizija“ Dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ lankymas – nemokamas.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.