Paminklai Kauno Laisvės alėjoje: geri norai ar tik politikų užgaidos?

Į senąją vietą Kaune grįžo Danieliaus Dolskio skulptūra. Paaiškėjo, kad ji 2007 metais pastatyta neturint ekspertų sprendimo – palaiminus tik to meto politikams. Keistokas ir dabartinių miesto atstovų požiūris į kitas Laisvės alėjos skulptūras.

Kauniečių pamėgta D.Dolskio skulptūra prie buvusio restorano „Metropolis“ pastatyta neišklausius ekspertų nuomonės apie tai, ar parinkta tinkama vieta.<br> M.Patašiaus nuotr.
Kauniečių pamėgta D.Dolskio skulptūra prie buvusio restorano „Metropolis“ pastatyta neišklausius ekspertų nuomonės apie tai, ar parinkta tinkama vieta.<br> M.Patašiaus nuotr.
Ant Kauno kultūros centro esanti paminklinė lenta, skirta Štuthofo konclagerio kankiniams, įteisinta ne iškarto.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ant Kauno kultūros centro esanti paminklinė lenta, skirta Štuthofo konclagerio kankiniams, įteisinta ne iškarto.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno sąjūdžio narių mėgiamą susibūrimo vietą žymintis paminklas buvo perkeltas į kitą vietą netoli Kauko laiptų, arčiau Aukštaičių gatvės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno sąjūdžio narių mėgiamą susibūrimo vietą žymintis paminklas buvo perkeltas į kitą vietą netoli Kauko laiptų, arčiau Aukštaičių gatvės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 21, 2020, 12:02 PM, atnaujinta Apr 21, 2020, 12:02 PM

Baigiant rekonstruoti Laisvės alėją prie buvusio „Metropolio“ restorano sugrąžinta čia stovėjusi skulptūra, vaizduojanti pirmąjį Lietuvos estrados dainininką D.Dolskį.

Muziejininkas Algirdas Markūnas, kuris yra Kauno savivaldybės Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės ekspertas, atskleidė, kad šis paminklas pastatytas be leidimų. Kaunietis įsitikinęs, jog tai, kad dokumentai nesutvarkyti iki šiol, miesto valdžiai garbės nedaro.

Kokiomis aplinkybėmis 2007 metais skulptūra atsirado Kaune, papasakojo tuometis miesto meras Andrius Kupčinskas. Politikas prisipažino, kad nebuvo laikomasi reikiamų procedūrų, labiau vadovautasi emocijomis.

Alėją ilgai puošė ir daugiau skulptūrų. Dabar didžioji jų dalis nukelta, meno kūrinių autoriai nežino, ar darbai grįš į Kauno centrą. Kūrėjai stebėjosi, kad jau sukurti darbai miestui yra nereikalingi, kai finansuojami nauji meno projektai.

Miesto valdžios atstovai aiškių atsakymų į klausimus apie skulptūras turi mažai.

Vietą parinko V.Kernagis

Bronzinę D.Dolskio skulptūrą, prieš 13 metų pastatytą Laisvės alėjoje, kauniečiai pamėgo iš karto. Per įvairias šventes į Lietuvos estrados pradininko rankas gyventojai meiliai įspraudžia gėlių žiedų, vėliavėlę. Dabar, karantino metu, skulptūros veidą dengia medicininė kaukė.

Tačiau paaiškėjo, kad šis meno kūrinys buvo pastatytas ne visai pagal taisykles.

D.Dolskio skulptūra atidengta 2007 metų lapkričio 11 dieną. Tada šventėje dalyvavo paminklą pastatyti sumanęs atlikėjas Vytautas Kernagis, skulptūros autorius Romas Kvintas, pulkas kauniečių, tarp kurių buvo ir tuometis Kauno meras A.Kupčinskas.

Tą sekmadienį Laisvės alėja priminė tarpukario laikus – centrine miesto gatve žingsniavo anų laikų drabužiais pasipuošę ponai ir ponios, grojo gramofonas, buvo galima išvysti ir senovinį automobilį.

„Mes D.Dolskį norėjome įamžinti ten, kur jis dalijo savo talentą žmonėms“, – tada sakė paminklo idėjos autorius V.Kernagis.

Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA nariai – atlikėjai ir fonogramų gamintojai – skyrė 100 tūkstančių litų (28 tūkstančius 571 eurą) D.Dolskio atminimo įamžinimo darbams.

Vilnietis skulptorius R.Kvintas sukūrė natūralaus dydžio D.Dolskio skulptūrą, kuri su šypsena žvelgė į „Metropolį“.

„D.Dolskį stengiausi pavaizduoti kaip artistą. Tikiuosi, tai pavyko“, – paminklo atidarymo metu sakė R.Kvintas.

Ekspertų nuomonės neklausė

D.Dolskio skulptūra iš Laisvės alėjos buvo nukelta 2019 metų pavasarį, nes prasidėjo pėsčiųjų bulvaro atnaujinimo darbai. Ji buvo saugoma įmonės „Kauno švara“ teritorijoje. Neseniai skulptūra grąžinta į savo vietą.

Kaunietis Tremties ir rezistencijos muziejaus darbuotojas A.Markūnas ryžosi paskelbti, kad paminklas 2007 metais buvo pastatytas be ekspertų leidimo, tokio leidimo, kad skulptūra stovėtų Laisvės alėjoje, iki šiol nėra.

„Esu Kauno savivaldybės Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės ekspertas.

Juo buvau ir 2007 metais. Atsimenu, kad tada darbo grupė nesvarstė, ar leisti Laisvės alėjoje pastatyti šį paminklą“, – pasakojo A.Markūnas.

Pasak jo, alėja yra kultūros paveldo apsaugos zonoje, todėl savivaldybės sudarytos darbo grupės nariai ir ekspertai privalo svarstyti kiekvieną pasiūlymą ten įrengti atminimo ženklus – tam pritarti arba neleisti jų įrengti.

Ekspertų žodis turi būti lemiamas.

„Žinau, kad V.Kernagis ne kartą lankėsi Kaune, pas miesto valdžią.

Mūsų komisijoje šis klausimas nebuvo svarstytas, paminklas tiesiog išdygo po vienos nakties“, – pasakojo A.Markūnas.

Buvo maestro prašymas

Deja, dabar nei V.Kernagio, nei R.Kvinto paklausti apie anuos įvykius nebegalima, nes abu kūrėjai jau ilsisi anapilyje.

Tačiau 2007 metų įvykius puikiai prisiminė tuometis Kauno meras A.Kupčinskas. Politikas atskleidė, kad tada maestro V.Kernagis kelis kartus lankėsi Kaune.

„Tada jis jau sunkiai sirgo, atsimenu, kad labai dusdamas užlipo į antrąjį savivaldybės aukštą, kur yra mero kabinetas. Jis pasakojo, kad AGATA pasirengusi skirti pinigų D.Dolskio skulptūrai nulieti ir įrengti. Noras, kad skulptūra atsirastų Laisvės alėjoje prie restorano, kuriame estrados meistras dainavo, buvo tarsi paskutinė V.Kernagio valia“, – pasakojo A.Kupčinskas.

Palaimino miesto taryba

Buvęs Kauno meras sakė, kad skulptūros atsiradimo galimybės Laisvės alėjoje buvo aptartos ne tik jo kabinete.

„V.Kernagis lankėsi ir savivaldybės tarybos posėdyje. Tarybos nariai idėjai pastatyti paminklą pritarė. Tik Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius buvo užsispyręs, kad skulptūra būtų pastatyta „Metropolio“ viduje ant palangės ir ją praeiviai matytų stovinčią pastato lange. Bet taryba nepritarė“, – pasakojo A.Kupčinskas.

Politikas sakė, kad anuomet jam buvo svarbiausia skulptūrą, kurią jos iniciatoriai padovanojo miestui, pastatyti.

„Tada man ir savivaldybės tarybos nariams buvo svarbu įgyvendinti idėją. Manau, nesuklydome parinkdami jai vietą Laisvės alėjoje, nes kauniečiams skulptūra patinka. Vėliau turėjo būti sutvarkyti ir dokumentai. Jei valdininkai, atsakingi už dokumentų parengimą ir sutvarkymą, to neatliko, blogai. Tai reikėtų padaryti dabar“, – sakė A.Kupčinskas.

Akmenį pastatė savavališkai

A.Markūnas patikino, kad Kaune yra ir daugiau atvejų, kai paminklai ar memorialinės lentos mieste atsirado be leidimų.

Žaliakalnyje, prie Kauko laiptų, nuo 2010 metų stovėjo paminklinis akmuo, žymėjęs mėgstamą Kauno sąjūdžio narių susibūrimo vietą. Atminimo ženklą anuomet pastatė Kauno sąjūdininkas Leonardas Savickas-Pelėda.

Greta jo tris ąžuoliukus pasodino kaunietis Alvydas Semaška.

Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas sakė, kad aktyvus sąjūdininkas, Žaliakalnio gyventojas L.Savickas-Pelėda prie paminklo kviesdavo žmones rinktis valstybinių švenčių proga. Pats jį prižiūrėjo. Bet aktyvus žmogus prieš keletą metų mirė, nelegalus paminklas stovėjo apleistas.

Atnaujinant Kauko laiptus šiemet paminklas buvo perkeltas į kitą vietą netoli laiptų, arčiau Aukštaičių gatvės, jo aplinka sutvarkyta. Greta persodinti ir ąžuolai.

Lentą įteisino tik vėliau

Ant Kauno kultūros centro Vytauto prospekte fasado yra memorialinė lenta, kurioje rašoma „Štuthofo nacistinio konclagerio kankiniams. 1943–1945“.

A.Markūnas pasakojo, kad ši lenta atsirado į Štuthofo koncentracijos stovyklą ištremtiems inteligentams atminti. Ją užsakė aukų artimieji ir be leidimo pakabino ant tarpukariu pastatytų Darbo rūmų fasado, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo įsikūręs nacistinės Vokietijos gestapas.

„Ant lentos iškaltame užraše net buvo klaida, neteisingai parašytas Štuthofo pavadinimas. Lentą teko nukabinti, klaida buvo ištaisyta. Tada, pagaliau parengus dokumentus, šis atminimo ženklas buvo įteisintas“, – prisiminė A.Markūnas.

Skulptūrų nebuvo nukėlę

O kokie paminklai į rekonstruotą Laisvės alėją nebegrįš ar, atvirkščiai, puoš pagrindinę Kauno pėsčiųjų gatvę ir koks jų statusas?

Laisvės alėjos rekonstrukcijos nepatogumus ištverti teko Nepriklausomybės aikštėje esančiam skulptoriaus Leono Striogos kūriniui „Sapnas“.

Po Laisvės alėjos rekonstrukcijos sovietmečiu 1987 metais sukurtą skulptūrą kauniečiai pamėgo. Miestiečiai dažnai ilsėdavosi ant greta „Sapno“ pastatytų suolų. Vaikai ant jos mielai karstydavosi. Prasidėjus pėsčiųjų gatvės rekonstrukcijos darbams skulptūra iš savo vietos nebuvo iškelta.

Darbininkai triūsė aplink ją ir meno kūrinys nenukentėjo. Savo vietoje Laisvės alėjos pabaigoje liko ir Eriko Daugulio „Žinia“, užkelta ant aukšto stulpą primenančio postamento. Abi šios skulptūros yra miesto nuosavybė.

„Langas“ vis dar stovi

Alėjoje prieš 14 metų buvo pastatyta ir dar 10 skulptūrų. Tada menininkų grupė surengė projektą „Laisvės alėja – skulptūrų galerija“ ir pėsčiųjų gatvėje pastatė savo kūrinius.

Nei tada, nei vėliau Kauno valdžios atstovai skulptūrų taip ir nenupirko, jos tiesiog puošė pėsčiųjų gatvę, bet darbų statusas buvo neaiškus.

Viena jų – Juliaus Varnausko skulptūra „Langas“ – stovėjo greta A.Mickevičiaus gatvės. Kol vyko alėjos rekonstrukcija, „Langas“ – ant trikojo pastatytas akmuo su viduryje iškirstu langu – buvo patrauktas į kitą gatvės dalį, bet dabar sugrąžintas į senąją vietą.

Gal norės darbais pasigirti?

To paties projekto metu sukurtos skulptūros – Artūro Burneikos „Pavasaris“ ir Donato Dovidavičiaus „Pilnas“ – stovėjo prie Miesto sodo.

A.Burneika sakė, kad kai prasidėjo bulvaro atnaujinimo darbai, darbininkai skulptūrą atvežė jam ir dabar ji stovi jo namų kieme.

„Niekas iš savivaldybės mums aiškiai nepasako, koks bus skulptūrų likimas. Pirkti nenori, liepia kol kas laikyti pas save ir sako, kad sprendimai bus priimti vėliau. Manau, kad aiškiau taps, kai artės rinkimai. Jei politikai norės pasigirti gerais darbais, gal jos vėl atsiras mieste“, – svarstė A.Burneika.

Seno nepirko, parėmė naują

D.Dovidavičius sakė, kad jo darbas prie Miesto sodo tebestovi.

„Skulptūra kol kas apstatyta statybininkų konteineriais. Kol ji niekam netrukdo, stovi. Kaip bus vėliau, nežinau. Jei savivaldybė jos nenupirks, darbo nedovanosiu. Pasiimsiu pats“, – kalbėjo D.Dovidavičius.

Dar keistesnė situacija yra su kita jo skulptūra, kuri taip pat puošė Laisvės alėją. Tai darbas „Vertybės“. Skulptūra vaizdavo ant suolo sėdintį ir rankose akmenį laikantį žmogų.

„Tai buvo mano diplominis darbas. Ne vienus metus skulptūra stovėjo alėjoje. Prieš rekonstrukciją ją teko nukelti, pasiimti, nes miestas jos pirkti taip pat nenorėjo.

Bet gavau pinigų iš projekto „Kauno akcentai“ ir sukūriau kone „Vertybių“ antrininką – tik žmogus akmens rankose nebelaiko.

Keista, kad ankstesnės skulptūros miestui nereikėjo, o antrajai sukurti pinigų davė“, – pasakojo skulptorius.

Iškeliavo į kitus miestus

Iš Laisvės alėjos dar anksčiau dingo ir kitos anuomet kurtos skulptūros.

Pirmasis nunyko Mindaugo Jurėno kūrinys „Liniuotė“. Menininkas sakė sulaukdavęs priekaištų, kad kūrinys trukdo komunalininkams valyti Laisvės alėją. Dėl tokio požiūrio į meno kūrinį, jo autorius darbą išardė.

Nebėra ir alėjos pabaigoje stovėjusio Kęstučio Lanausko „Laivo“. Menininkas jį namo išsigabeno dar 2016 metais. Iš Nepriklausomybės aikštės į Ąžuolyną iškeliavo Simono Šidlausko „Lašas po lašo“.

Kauniečiams iki šiol malonių prisiminimų kelia dar dvi skulptūros, kurias miestiečiai mėgo. Prie Nacionalinio Kauno dramos teatro keletą metų puikavosi Vytauto Umbraso „Micė“ – žavinga katė su sparnais. Kadangi Kauno valdžiai jos nereikėjo, skulptorius katę 2012 metais pardavė Visagino miestui.

Iš alėjos išriedėjo ir Stasio Žirgulio „Kėdė“, stovėjusi priešais Centrinį paštą. Ją menininkas 2014 metais perleido Vilniaus miestui.

Mieste atsiras ir naujų skulptūrų

Saulius Rimas

Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas

„D.Dolskio skulptūra buvo dovana Kauno miestui. Jos priėmimo ir perdavimo aktas, pasirašytas skulptūros kūrėjų ir savivaldybės atstovų, yra. Šis paminklas yra nedidelių gabaritų, jam statybų leidimo nereikia.

Į alėją jau grįžo P.Vileišio skulptūra, kurį laiką stovėjusi Rotušės aikštėje, įrengta informacinė lenta prie Vytauto Didžiojo paminklo, po žeme vėl įkasta kapsulė.

Alėjoje stovi „Langas“, nes skulptūra netrukdė atlikti gatvės rekonstrukcijos darbų. Skulptūras, kurių savivaldybė nenupirko, menininkai pasiėmė dar prieš keletą metų, kiti – prieš alėjos rekonstrukciją. Dėl visų jų likimo sprendimų dar nėra.

Paminklinis akmuo Sąjūdžiui yra nelegalus, tačiau gerbdami kauniečių padarytą darbą jį prižiūrime.

Šiais metais alėjos prieigose turėtų atsirasti du nauji meno kūriniai. Prie pat Kauno valstybinio lėlių teatro durų bus pastatyta skulptūra „Lėlių teatro personažas“. Ją kuria skulptorius Lukas Šiupšinskas.

S.Daukanto gatvėje prie viešbučio „Metropolis“ atsiras meno kūrinys, įamžinsiantis Japonijos diplomato Chiune Sugiharos atminimą. 1940 metais Japonijai nusprendus uždaryti pasiuntinybę Kaune diplomatas kartu su žmona apsigyveno šiame viešbutyje ir čia išdavinėjo vizas norintiems palikti Lietuvą. Skulptorius Martynas Gaubas iš bronzos nulies simbolišką gervę, kurias japonai paprastai lanksto iš popieriaus. Šios skulptūros finansuojamos iš projekto „Kauno akcentai“ lėšų.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.