Daugelis A.Gudaičio paveikslų žiūrovams dar nematyti, viešosiose erdvėse niekada neeksponuoti. Visus juos vienija ryškus paukščio, kaip į nebūtį keliaujančios žmogaus sielos, leitmotyvas.
Paveikslai – iš šeimos rinkinio
Tarpukariu Kaune studijavusio literatūrą, tapytojo Justino Vienožinskio studiją lankiusio, o paskui Paryžiaus taikomosios dailės mokykloje įgūdžius tobulinusio A. Gudaičio palikimas – įdomus, įvairus veriantis akį. Nuolatinis žinių alkis ir įgimtas smalsumas šiam dailininkui atvėrė kelią į naujus pažinimo horizontus.
Baroti galerijoje eksponuojami seniausi darbai iš privataus A. Gudaičio šeimos rinkinio, sukurti prieš pusšimtį metų, atspindi neramios dailininko sielos prigimtį ir vingius, savitą pasaulėžiūrą, vaizduojamų temų ir simbolių daugiasluoksniškumą.
A. Gudaičio kūryboje prieštaringi, skaudūs išgyvenimai neretai persmelkti subtilia ironija ir autoironija. Jis tapė natiurmortus, peizažus, portretus, sukūrė piešinių, plakatų, teatro scenovaizdžių, interjero projektų.
Sodrių ir kontrastingų spalvų deriniai, ryškios dažo faktūros, išlaisvintas potėpis, iš liaudies meno išplaukiančių siužetų motyvai, neapibrėžtos minties simboliai, figūrinės kompozicijos – būdingiausi A. Gudaičio tapybos bruožai.
Keliaujančios sielos metafora
„Kamerinei parodai išrinkti darbai aprėpia paskutinįjį, ko gero, vaisingiausią ir brandžiausią A. Gudaičio kūrybos laikotarpį, kuriame ryškėja egzistencializmo nuotaikos, jo siekis veržtis iš regimojo pasaulio ribų ir chaotiškos būties.
Klaipėdoje eksponuojamose drobėse vyrauja paukščių motyvai. Parodą pristačiusi lietuvių dailės korifėjaus anūkė, menotyrininkė vilnietė Algė Gudaitytė sakė, kad jis mylėjo paukščius, pats augino kanarėles.
Gyvenimo saulėlydyje A. Gudaitis su sparnuočiais, regis, bendraudavo panašiai kaip Fontenblo parko alėjomis kažkada vaikštinėjęs poetas Oskaras Milašius - pastarajam sušvilpus, paukščiai nutūpdavo ant ištiestų jo rankų.
Pirmasis A. Gudaičio autoportretas su paukščiu – ryškus ir įtaigus jo pasaulėjautos atspindys. Tai į nebūtį arba amžinybę keliaujančios sielos metafora. Dailininkas nutapė ir daugiau kompozicijų, kuriose ryškėja žmogaus ir paukščio motyvas.
„Be tėvo augusį A. Gudaitį labai sukrėtė motinos netektis – mirė sulaukusi 90 metų. Dvasiškai jie buvo artimi ir netgi panašus. Po to jis ėmė tapyti moteris su paukščiais, paveiksluose ryškėjo motinos veidas. Mintys apie vis trumpėjantį laiko limitą jį sugrąžindavo į pradžią“, – prisiminimais dalijosi A. Gudaitytė.
Prie jūros sėmėsi įkvėpimo
Žmonės ir paukščiai A. Gudaičio paveiksluose lygiaverčiai – vienos erdvės ir būties dalyviai, pakibę tarpinėje būsenoje tarp būties ir nebūties. Susilieję su gamta personažai dažnai įgija autoportreto bruožų – akivaizdi panteistinė dailininko pasaulio samprata.
Dailininko anūkė klaipėdiečiams padėkojo už senelio kūrybos garsinimą ir pažymėjo, kad A. Gudaitis pajūrį visada suvokė kaip savo kūrybos erdvę: „Palangoje jis įsigijo medinį namuką, įsirengė studiją, vasarą gyvendavo čia šeima ir tapydavo.
A. Gudaičio vila buvo tapusi menininkų sueigų vieta, vasaros kolonija, kurioje dažnai lankydavosi kompozitorius Balys Dvarionas, dailininkas Bronius Uogintas. Liepos pabaigoje šeimininkas tik čia švęsdavo savo gimtadienius, lydimus improvizuotų koncertų, parodų.
„Vasarnamio terasoje griežė Sauliaus Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras. Kartą dailininką su gimtadieniu maršais sveikino visi poilsiautojų pamėgto Palangos pučiamųjų orkestro muzikantai“, – pasakojo A. Gudaitytė.
Klasiką pagerbė sostinės meras
Sugrįžę į rekonstruotas Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmų patalpas Baroti galerijos savininkai padėkojo A. Gudaičio šeimai už suteiktą galimybę čia eksponuoti lietuvių dailės klasiko kūrybos paveldą.
Po metų pertraukos vėl surengę parodą įprastose erdvėse galerininkai džiaugėsi, kad per tą laiką nuolatiniai lankytojai jų nepamiršo.
Galeriją su įkurtuvėmis pasveikinęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vylėsi, jog karonaviruso pandemiją išgyvenę savininkai, kaip ir kitų kultūros ir meno įstaigų darbuotojai, atsities, prisivilios mūzų ir vėl kops į kalną.
Seniausiai uostamiestyje privačiai dailės galerijai, kuri propaguoja ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos menininkų kūrybą, sėkmės palinkėjo į A. Gudaičio parodos atidarymą atvykęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Sostinės meras Baroti galerijos kiemelyje pasirodė su kultūrai neabejinga palydove – muzikos mokyklos fortepijono klasę baigusia Seimo nare, Laisvės partijos steigėja ir pirmininke Aušrine Armonaite.
Galerija padėkojo rėmėjams
Parodą apžiūrėjo dar viena viešnia iš Vilniaus – buvusi kultūros ministrė Liana Ruokyrė Jonsson, dabar vadovaujanti kinematografijos, televizijos ir kitų kūrybos industrijų atstovus jungiančiam Vilniaus kino klasteriui.
Galerijos įkūrėjas keramikas Izroildžonas Barotis tvirtino, jog tai, kas nuveikta – bendras menininkų, rėmėjų ir bičiulių veiklos rezultatas: „Išsilaikėme ant bangos net sunkiausiomis akimirkomis, nes mylime savo darbą. Gražūs žodžiai – įpareigojimas žengti pirmyn“.
Galerijos vadovė Anželika Baroti dėkojo kultūrai neabejingo klaipėdiečio verslininko Martino Gusiatino šeimai ir įmonei „Stemma Group“. Rekonstruotose patalpose ant medinės kolonos atidengta mecenatams skirta lentelė.
Tokios pagarbos sulaukė dar vienas ilgametis galerijos bičiulis – Lietuvoje ir Baltarusijoje savo verslą plėtojančios bendrovės Vakarų medienos grupės vadovas Sigitas Paulauskas.
