Gatvės meno gerbėjai nuo praėjusio šeštadienio iki šios savaitės vidurio buvo įsitraukę į savotišką žaidimą. Visi galėjo balsuoti už patikusius piešinius, kuriuos menininkai sukūrė Kalniečių parke.
Piešinius vertinę kauniečiai daugiausia balsų atidavė dviem autoriams, bet nugalėjo daugeliui nematyta technika kūręs menininkas.
Pasiūlė naujas erdves
Gatvės meno kūrėjai Kaune yra ne persekiojami, o skatinami miesto erdvėse kurti legalius piešinius. Antrus metus veikianti platforma „Gyvos sienos“ padeda gatvės menininkams ir piešinių ant savo pastatų norintiems kauniečiams rasti vieniems kitus.
Vis dėlto pradedantiesiems arba tiesiog laisvo piešimo be papildomų derinimų pasiilgusiems menininkams iki šiol mieste buvo skirta tik viena erdvė – Nemuno krantinės siena ties požemine perėja prie Kaunakiemo gatvės.
Ja piešimo entuziastai aktyviai naudojasi ne vienus metus, todėl laisvų plotų nebeliko.
Šį kartą menininkams atsivėrė dar dvi iki šiol buvusios pilkos sienos. Viena jų – išorinė pastatų komplekso Kalniečių parke. Kita erdvė – ilga tvoros atkarpa, esanti Europos prospekte.
Grafičiai trukdė mokytis
Abiejose erdvėse galėjo piešti visi norintys, bet pagrindinius kūrinius Kalniečių parke ant sienos paliko 12 gatvės meno kūrėjų iš Kauno, Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos. Jie kauniečiams padovanojo 9 skirtingus paveikslus.
Vienas kūrėjų – Martynu Auž prisistatantis menininkas – M.Aužbikavičius.
Iš Tauragės kilęs 29 metų dailininkas pasakojo, kad nuo vaikystės stengėsi piešti grafičius. Pomėgis net trukdė gerai mokytis. Baigęs mokyklą vaikinas persikraustė į sostinę.
„Ten tapau animacijos kūrėju. Animatorių komanda kuria įvairius edukacinius, reklaminius filmukus. Netrukus turi pasirodyti dokumentinis filmas apie vieną keistuolį. Pasitelkus animaciją pavyko perteikti tuos jo gyvenimo įvykius ir svajones, kurių nepavyko užfiksuoti dokumentinėje juostoje“, – apie savo darbą pasakojo M.Aužbikavičius.
Daugiau sužinojo apie Kauną
Laisvalaikiu menininkas kuria ir gatvės meno kūrinius.
„Kol gyvenau Vilniuje, šioje srityje darbavausi mažiau. Ten yra keletas šios meno šakos atstovų, bet man su jais bendradarbiauti nepavyko. Vis girdėdavau, kad Kaune šis judėjimas kur kas aktyvesnis. Teko piešti prekybos miestelyje „Urmas“ ir susipažinti su kolegomis kauniečiais“, – pasakojo menininkas.
Kaunietis gatvės meno atstovas Morfai – Timotiejus Norvila bendramintį pakvietė prisidėti išpaišant senus vėliau nurašytus Kauno troleibusus. Martynas Auž piešė ant trijų iš jų – vaizdavo Nemuno ir Neries santaką, legendinę „Spurginę“ ir Kauno marių užlietus kaimus.
„Taip sužinojau įdomių faktų apie Kauną, supratau, kad čia – gatvės menininkų sostinė, ir pamažu pradėjo kirbėti mintis čia apsigyventi“, – sakė 7 metus sostinėje gyvenęs tauragiškis.
Kaune vaikinas gyvena jau metus ir mielai prisijungė prie gatvės meno festivalio.
Piešinys optimistinis
Martynas Auž sukūrė paveikslą, kuriame ant parko žolės guli geltonai vilkintis žmogus. Jis negali atitraukti akių nuo telefono ekrano, apžiūrinėja nuotraukas, kurias ką tik padarė. Tos nuotraukos tarsi skrajoja erdvėje.
Dailininkas ir gatvės menui pasitelkė savo stilių, kuriuo kuria animaciją.
„Apvalios formos kelia pozityvias emocijas. Būtent ši forma ir detalėmis neperkrauti piešiniai yra mano stilius“, – sakė Martynas Auž.
Labiausiai patiko išdegintos varnos
Gatvės meno festivalį Kalniečių parke organizavusi savivaldybės atstovė Aušrinė Vaščėgaitė sakė, kad konkursą laimėjo Povilas Kupčinskas ir jo sukurtas darbas „Varnos“. Jis surinko 375 balsus.
iš Panevėžio kilęs, dabar Kaune besimokantis dailininkas slapyvardžiu Povas on fire iš kitų išsiskyrė tuo, kad nenaudojo dažų, – piešinį kūrė ugnimi.
„Naudoju lietlempę. Piešinį – šiuo atveju varnas – išdeginau, paskui jų kontūrus apvedžiojau juodais dažais. Tokia technika vadinasi „Fumage“, – aiškino gatvės meno atstovas.
Antras liko M.Aužbikavičius, surinkęs 352 balsus.
