Keliaudami Vilniaus oro uosto link galbūt esate pastebėję pastatą, išmargintą žalia, mėlyna ir balta spalvomis. Jis išties traukia akį. Neatsitiktinai jame įsikūrusiame Skulptūros ir vitražo centre dažniausiai renkasi menininkai. Siekiant atverti centro vartus žmonėms, jame trečius metus iš eilės rengiamas Skulptūros ir vitražo festivalis.
Šiemet centras festivalį pavadino „Antivirusas 2020“, o duris lankytojams atvėrė rugpjūčio 14 dieną. Čia Vilniaus gyventojus ir svečius Skulptūros ir vitražo centras kvietė ne tik pamatyti menininkų darbus, bet ir patiems pabūti menininko vaidmenyje, aplankyti dirbtuves, stebėti menines instaliacijas, vaizdo projekcijas ir performansus, o renginį vainikavo šokiai iki paryčių.
Atidengta skulptūrinė instaliacija
Festivalis prasidėjo skulptoriaus R.Milkinto skulptūrinės instaliacijos „@per tris dienas“ atidengimu. Nors skulptūra stovi jau kurį laiką, būtent Skulptūros ir vitražo centro festivalis pasirinktas oficialiam jos atidengimui ir pristatymui.
Ši menininko skulptūra skirta įamžinti ne visiems žinomą skrydžio per Atlantą istoriją. Legendinio skrydžio metu S. Darius ir S. Girėnas gabeno brezentinius maišus su laiškais, kuriuos JAV gyvenantys lietuviai dėjo į specialiai šia proga sukurtus vokus ir žymėjo proginiais pašto ženklais, taip finansiškai prisidėdami prie skrydžio įgyvendinimo. Sudužus lėktuvui, laiškai buvo surinkti ir adresatus pasiekė per rekordiškai trumpą laiką – tris dienas.
Ši skulptūrinė instaliacija – siekis priminti ir supažindinti žmones su mažai girdėta istorijos dalimi. Pristatydamas automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčią skulptūrą autorius juokavo, kad antrą kartą gyvenime kažkas įdomaus ir prasmingo įvyksta automobilių aikštelėje. Pirmasis kartas nutiko ne kur kitur, kaip pačioje Amerikoje.
Siekia ne tik pritraukti smalsuolių
Į Skulptūros ir vitražo centrą atvykę lankytojai galėjo aplankyti menininkų dirbtuves, apžiūrėti jų darbo įrankius ir kūrinius. Čia lankytojai taip pat galėjo išbandyti savo menininius sugebėjimus lipdydami molį, tapydami, piešdami grafičius. Smalsuoliai taip pat buvo kviečiami sudalyvauti penkių tonų akmens skėlimo performanse, stebėti Aušros Jasiukevičiūtės bronzos liejimo, nendrių pynimo ir deginimo video projekcijas. Temstant suliepsnojo skulptoriaus Kęstučio Musteikio kurta stilizuota viruso molekulės skulptūra, o vakarą užbaigė gyvo garso koncertas.
Festivalio sumanytojas skulptorius Liutauras Griežė teigė, kad renginio tikslas – ne tik pritraukti lankytojų ir meno mėgėjų, nors tai irgi yra labai svarbu. L.Griežė taip pat siekė suvienyti menininkus, megzti tarp jų artimesnį ryšį.
Mat Skulptūros ir vitražo centre rengdamiesi festivaliui menininkai dirba kartu, vieni kitiems padeda. Kaip teigė skulptorius, dauguma kūrėjų yra vienišiai, pripratę turėti savo kampelį ir jame dirbti, tačiau organizuojant renginį atsiranda ryšys tarp Skulptūros ir vitražo centre kuriančių menininkų. Menininkai, ko gero, yra pratę prie kūrybinės netvarkos – darbui reikalingos įvairios medžiagos ir priemonės, tačiau festivalis tampa ir puikia proga apsitvarkyti.
„Festivaliui ruošiamės visi, vienas kitam padedame ir daugiau kontaktuojame nei šiaip pasišnekėdami. Festivalis turėtų mus, menininkus, suvienyti“, – teigė L.Griežė.
Po stogu telpa visų sričių menininkai
Nors Skulptūros ir vitražo centro pavadinimas perša mintį, kad po vienu stogu prisiglaudę tik skulptoriai ir vitražistai, tai – netiesa. Centro direktoriaus Arūno Žalalio teigimu, po vienu stogu telpa 50–60 įvairių sričių menininkų, kurių gretos tai plečiasi, tai mažėja. Kūrėjams pradėjus bendrus projektus, jų padaugėja, kai projektas baigiamas – sumažėja. Taip pat visai šalia centro yra speciali skulptūros aikštelė, kurioje dirba maždaug 10 skulptorių.
„Stengiamės veiklą organizuoti taip, kad darbui skirtos erdvės būtų pilnai išnaudojamos. Per paskutinį pusmetį atsirado nemažai veiklių, aktyvių jaunų menininkų, kuo nuoširdžiai džiaugiamės“, – teigė A.Žalalis.
Skulptoriaus, instaliacijų kūrėjo Žilvino Landzbergo teigimu, čia po vienu stogu telpa visi. Centre sutinkami skulptoriai, vitražistai, tapytojai ir net muzikantai. Tiesa, dabar pastate dirba ne tik menininkai – čia įsikūrę skardininkai ir kitų sričių specialistai. Tačiau siekiama, kad ateityje visame pastate būtų sutinkami tik menininkai, o centras taptų kultūros ir meno gerbėjų traukos centru.
„Ateityje norėtume, kad čia rinktųsi visų sričių menininkai. Gal ir neprofesionalūs, gal ir bendruomenės, bet kad visi tilptų po vienu stogu ir visiems būtų gerai“, – ateities planus pristatė Ž.Landzbergas.
Pastatas, kuriame įsikūręs Skulptūros ir vitražo centras, statytas menininkams – sovietinių veikėjų skulptūrų gamintojams. Kaip teigė Ž.Landzbergas, tada į pastatą buvo galima patekti tik su leidimais, tačiau dabar svarbiausia, kad centras būtų prieinamas visiems.
