Pašto ženklų serijai dailininkai parinkti neatsitiktinai: šiais metais minimos 275-osios Pranciškaus Smuglevičiaus bei 150-osios Ferdinando Ruščico gimimo metinės.
Dailininkas Pranciškus Smuglevičius (1745–1807m.) laikomas ne tik įžymiausiu klasicizmo dailininku Lietuvoje, bet ir vienu iš šio žanro pradininkų Europoje. Daugiausiai jo kūrinių yra religinės tematikos, tačiau yra ir buitinio žanro. Būtent pastarojo yra paveikslas „Lietuvos valstiečiai“.
Remiantis LIMIS informacija, P. Smuglevičius yra laikomas buitinio žanro Lietuvos tapyboje pradininku. Buitinio žanro paveiksluose ir piešiniuose jis vaizdavo Lietuvos bei Lenkijos valstiečių gyvenimo scenas, išryškindamas charakteringus jų tipažus, aprangą, papročius. Ankstyvuosiuose kūriniuose dailininkas nevengė anekdotinio pasakojimo elementų, be kurių anuomet buvo neįsivaizduojamas žemuosius socialinius sluoksnius vaizduojantis dailės kūrinys.
Drobėje „Lietuvos valstiečiai“ P. Smuglevičius atsisakė siužetinio pasakojimo detalių, sukurdamas apibendrintus liaudies žmonių paveikslus, pabrėždamas jų žmogiškąjį orumą ir rimtį.
Dailininkas Ferdinandas Ruščicas (1870–1936 m.) gimęs Baltarusijoje, didžiąją gyvenimo dalį gyveno Vilniuje, kur ne tik užsiėmė menine veikla, bet ir aktyviai įsijungė į kultūrinį miesto gyvenimą, buvo vienas iš Varšuvos dailės mokyklos įkūrėjų bei profesorių, kurioje mokėsi M. K. Čiurlionis. F. Ruščicas žavėjo įspūdingais peizažais, kuriuose netrūko simbolikos.
Pašto ženkle vaizduojamas kūrinys „Rudens vėjas“ yra vienas populiariausių Lietuvos dailės istorijoje kūrinių, neretai siejamas su ekspresionistinės tapybos ištakomis šalyje. Šį darbą Ruščicas nutapė Bogdanovo dvare, kur po studijų Sankt Peterburge ir kelionių po Europą 1897–1904 m. gyveno kartu su tėvais. Kūrinio centre pavaizduotas Bogdanovo dvaro pastatas, tačiau tapytojas radikaliai pakeitė jo proporcijas, neatpažįstamai transformavo ir dvaro aplinką – namas įkomponuotas ant bekraštės laukymės.
Pasak dailės istorikės dr. A. Andriulytės, kūrinys vaizdžiai įkūnijo egzistencinės vienatvės pojūtį, o žvilgsnį prikaustantis audringas rudens dangus tapo nuoroda į kūrėjo vidinę būseną.
