Per dešimt dienų – dvidešimt Užgavėnių kaukių. Tiek jų K.Musteikis su pagalbininkais turėjo sukurti Skulptūros ir vitražo centre Dariaus ir Girėno gatvėje. Penktadienį kaukės jau keliavo į Panevėžį.
O kur dar šiaudinės Užgavėnių skulptūros, kurias užsakė Utena. Jos turėjo būti sukurtos iki praėjusio trečiadienio.
Šiemet pasipuošti Užgavėnėms, kurios šįkart švenčiamos vasario 16-ąją, ryžosi tik aukštaičiai. Nei Vilniuje, nei Trakuose, kurie anksčiau šiai šventei rengti prašydavo K.Musteikio pagalbos, skulptoriaus darbų nepamatysime.
Sniegą prisiminė per vėlai
Spėriai sukdamasis dirbtuvėje K.Musteikis su pagalbininkais savaitės pradžioje visas maždaug metro aukščio kaukes jau buvo išpjovęs, reikėjo tik padailinti. Tačiau dar laukė dažymo procesas.
Tradicinių Užgavėnių eitynių Panevėžyje nebus, o kaukės mieste bus pakabintos ant stulpų.
„Vilniui nei Užgavėnių kaukių, nei skulptūrų nereikia. Sostinė buvo sugalvojusi šventės simbolius kurti iš sniego, tai aš ir pasakiau: „Kur jūsų galvos?“ – pasakojo K.Musteikis.
Mat kaip ir kitų miestų, taip ir Vilniaus valdžia mano, kad sukurti puošmenas galima kaip studijų laikais – per paskutines naktis.
Tik šįkart net paskubomis sulipdytų skulptūrų nebus. Mat sostinė jas prisiminė tik dabar, kai sniegas purus.
Anot K.Musteikio, apie skulptūras reikėjo galvoti tada, kai sniegas buvo šlapias ir lipnus. Tada buvo galima pasiruošti pagrindus, o dabar imtis kūrybos. Bet sulaukęs prašymo tik dabar K.Musteikis jį atmetė.
Storas vyras – ne žydas?
„Kūriau tradicinius Užgavėnių personažus: ožį, velnią, raganą, o čia šiaip storas vyras“, – rodydamas į tradicinį šventės personažą žydą šypsojosi K.Musteikis.
Juk pasigirsta balsų, kad per šimtmečius gyvuojančią šventę vaizduojant žydus ar čigonus taip esą įžeidžiami šių tautų atstovai.
Skulptūros ir vitražo centro vadovo Arūno Žalalio nuomone, vis dėlto reikėtų kelti klausimus, kodėl tada galima vaizduoti vokiečius ar italus: „Žydai ir čigonai yra atstovai tų tautų, kurios nuo seno gyveno šalia lietuvių. Tai mūsų bendruomenės nariai. Tad kas čia blogo, jeigu juos pavaizduosime?“
Pasak A.Žalalio, niekam ne paslaptis ir kaip pasišaipydami lietuviai vadina artimiausius kaimynus latvius, kaip šie pakrikštija lietuvius: „Bet kai lietuvius ir latvius ištinka bėda, jie susivienija ir tuos nepiktus pasišaipymus pamiršta.“
Kurdamas kaukes K.Musteikis pašmaikštavo: jo velnias labai panašus į nacistinės Vokietijos vadovą Adolfą Hitlerį, o kita kaukė primena Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Lietuvoje net ledas nepigus
K.Musteikiui šią savaitę teko nuolat keliauti į kiemą, kur ant Užgavėnių skulptūrų pagrindų buvo rišami šiaudai. Šiemet įprastos šventės nebus, skulptūrų niekas nedegins, tad skulptorius naudojo metalinius pagrindus.
Šiaudų teko atsivežti iš Širvintų rajono.
K.Musteikis apgailestavo, jog ir šiaudai dabar nebe tie – ūkininkų technika juos taip susmulkina, kad rišti būna labai sunku.
K.Musteikiui kurti Užgavėnių simbolius – ne naujiena. Įprastas jam ir ledo skulptūrų kūrimas. Tokių lyg ir norėjo Trakai, bet vėliau atsisakė. Linksmų Užgavėnių šiame mieste šiemet nebus.
Įdomiausia, kad ledo skulptūroms K.Musteikis būtų atsivežęs iš Latvijos. Taip, jo galima rasti ir Lietuvoje, bet ledo priauginimo procesas čia brangesnis.
Pusmečio planų jau nebėra
„Ateina ir pasako: „Reikia rytoj.“ Sėdintys valdžios kabinetuose mano, kad viskas labai greitai vyksta. Juk tai meno kūrinys, ne ataskaita. Jį dar galvoje reikia pagimdyti“, – sakė A.Žalalis.
Todėl ir kuriant Užgavėnių simbolius teko verstis per galvą. Mat viešųjų pirkimų konkursams sąlygos kuriamos net ir porą metų, o kūrybai geriausiu atveju paliekami du mėnesiai.
Skulptoriai jau pamiršo tuos laikus, kai žinodavo pusmečio ar net metų planus. Dabar viską reikia atlikti paknopstomis.
K.Musteikio manymu, dėl to ir kūriniai ne visiems įtinka, dėl to ir kiekvienas paminklas sulaukia ne tik liaupsių, bet ir kritikos.
Nesaldu menininkams ir dėl to, kad įpusėjus kūrybos procesui užsakovai pakeičia nuomonę arba išvis atšaukia užsakymą.
Ledo viešbutyje į virusą pažvelgė su humoru
K.Musteikis su broliu Vytautu prieš Naujuosius metus kūrė kambarį Ledo viešbutyje Jukasjervio miestelyje Švedijoje.
Kambario interjere jie pavaizdavo koronaviruso pandemiją ir jis tapo populiariausias viešbutyje. Svečiai užsakė šį kambarį kone iki metų pabaigos. Tūkstantį eurų kainuojanti nakvynė šiame 32 kvadratinių metrų kambaryje su pirtimi yra didelis iššūkis – miegoti tenka 6 laipsnių šaltyje.
Švedijoje už poliarinio rato lietuvių sukurtas kūrinys po kelerių metų ištirps, bet autoriai tikisi, kad žiūrovams pasiuntė svarbią žinią: baimė sumažėja, jei sugebi juokauti.
Broliai menininkai nutarė savo kūrinyje pasišaipyti iš situacijos, į kurią pasaulis pateko dėl koronaviruso.
K.Musteikio sukurti paveikslai ledo kambaryje vaizduoja pasaulį, kur kiekvienas padaras gaudo kitą. Jame daugiausia chameleonų, kurie sugeba keistis ir prisitaikyti prie aplinkos.
Tačiau nepaisydamas pavojų žmogus bando sugauti iš viršaus krintančią kaukę. O kiškutis su kauke jau sėdi milžiniškos žuvies pilve. Virusas pavaizduotas kaip rutulys su čiuptuvais.
Ant iškišto chameleono liežuvio galima perskaityti užrašą: „Ledo viešbutis – saugiausia pasaulio vieta.“
Beje, broliai Musteikiai Jukasjervyje nepastebėjo žmonių su kaukėmis, žinių laidose beveik nėra pranešimų apie pandemiją.
