Parodos lankytojai susipažins su pirmųjų profesionalaus dizaino kartų baldininkių, itin daug dėmesio skyrusių gyvenamosios aplinkos formavimui, kūryba. Baldų kūrėjos moterys, gana gausiai startavusios 6–7 deš., davė ryškų postūmį lietuviškų baldų modernizmo tradicijai, kurią vėliau sujungė su naujomis, laiko padiktuotomis dizaino tendencijomis.
Dizainerės dirbo sudėtingomis sovietinio režimo sąlygomis, kuomet buvo stabdoma kūrybinė iniciatyva, trūko profesinės informacijos, medžiagų gamybai. Nepaisant to, jų darbai padarė reikšmingą įtaką Lietuvos baldų dizaino raidai ir įsirašė į Europinės modernizmo tradicijos kontekstą.
Muziejaus nuotr.
Ilgą laiką Lietuvos sovietinio laikotarpio baldų dizainas buvo mažai pažinta, marginalinė sritis. Šiandien į mūsų gyvenimą skverbiantis paprastumo, saikingo vartojimo idėjoms, populiarumą susigrąžina šias vertybes atliepiantys funkcionalūs modernistinio stiliaus daiktai, naudoti gyvenamuosiuose interjeruose. Ne vienas naujakurys būstui dairosi autentiško XX a. 7–8 deš. baldo, suprojektuoto ir pagaminto Lietuvoje, tačiau vis dar susiduria su informacijos stygiumi apie jų kūrėjus.
Muziejaus nuotr.
Parodoje pristatomi vieni iš pirmųjų baldų pavyzdžių, projektuotų Baldų projektavimo-konstravimo biure, tarp jų – Lygijos Marijos Stapulionienės (g. 1928) darbai, išsiskiriantys charakteringomis elegantiškomis formomis. Žiūrovas ekspozicijoje ras ir itin pamėgtus amžiaus vidurio stiliaus Brigitos Adomonienės (g. 1931) sukurtus svetainės baldus, kurių projektas iki šiol sėkmingai naudojamas baldų gamybos pramonėje.
Muziejaus nuotr.
Ekspozicijoje matomi ne tik populiarieji Valerijos Emos Cukermanienės (1935–2018) suprojektuoti minimalistinės estetikos baldai, bet ir vėlesnės kūrybos darbai, atskleidžiantys modernizmo tradicijos permainas.
Muziejaus nuotr.
Plačiai kasdienėje aplinkoje paplitusių baldų autorės Liucijos Zaveckienės (1929–2019) drąsūs kūrybiniai ieškojimai itin ryškiai perteikti ekspozicijoje rodomuose 8 deš. projektuose.
Muziejaus nuotr.
Parodoje pristatoma ir prie kolegių kiek vėliau prisijungusi Dalia Siaurusaitienė (g. 1940) – jos darbuose funkcionalus dizainas derinamas su ekspresyvia forma. Daugeliui gerai žinomas svetainės komplektas „Jotulė“, kuriam autorė Florentina Nera Nesavienė (g. 1945) sumaniai pritaikė vartotojui patogų modulinių baldų principą. Greta pagamintų baldų eksponuojami projektai, leidžiantys giliau suprasti autorės kūrybines idėjas.
Muziejaus nuotr.
Kūrėjų vaidmuo parodoje ryškinamas pristatant įvairius baldų kūrybos proceso aspektus. Aktyviausi kūrybiniai ieškojimai vyko 6 deš. pab.–9 deš. pr., tad, remiantis šio laikotarpio darbais, siekiama atskleisti modernaus Lietuvos baldų dizaino bruožus ir jų raidą.
Susiję straipsniai
Norint supažindinti su kūrybos kontekstais parodoje į baldą žvelgiama kaip į socialinį reiškinį, kuris tiesiogiai dalyvauja žmogaus gyvenime, yra neatsiejamas nuo politinių, ekonominių aplinkybių ir gamybos reikalavimų.
Parodos kuratorės ir tekstų autorės: Gražina Gurnevičiūtė, Živilė Intaitė. Parodos architektas Tomas Valentinaitis
Parodos grafikos dizainerė Laura Grigaliūnaitė. Partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, „Dizaino fondas”, Lietuvos dizaino forumas.
Parodos grafikos dizainerė Laura Grigaliūnaitė. Partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, „Dizaino fondas”, Lietuvos dizaino forumas.
Paroda „Kasdienybės architektės. Gyvenamųjų interjerų baldų dizainas. 1959–1984“ veiks iki 2022 m. kovo 30 d.