Žymūs meno istorikai kviečia į paskaitas apie Ukrainos vėlyvojo baroko meną

Šis mėnuo yra paskutinis, kai Valdovų rūmų muziejuje galima pasigrožėti iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos (Ukraina) atvežtomis vėlyvojo baroko skulptūromis. Muziejus pristato ir išskirtines šios parodos renginių ciklo paskaitas: į Vilnių atvažiuoja Ukrainos vėlyvojo baroko meno tyrinėtojai, žymūs istorikai profesorius Janas K.Ostrowskis ir Jerzy T.Petrusas.

XVIII a. Lvivo skulptūros mokykla yra vienas iš vertingiausių bei originaliausių Abiejų Tautų Respublikos dailės reiškinių.<br> M.Kaminsko nuotr.
XVIII a. Lvivo skulptūros mokykla yra vienas iš vertingiausių bei originaliausių Abiejų Tautų Respublikos dailės reiškinių.<br> M.Kaminsko nuotr.
Prof. J.K.Ostrowskio tyrimų akiratyje – daugiausia iš medžio kūrę Lvivo mokyklos skulptoriai, vadinamieji Ukrainos baroko kūrėjai.<br>Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
Prof. J.K.Ostrowskio tyrimų akiratyje – daugiausia iš medžio kūrę Lvivo mokyklos skulptoriai, vadinamieji Ukrainos baroko kūrėjai.<br>Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
Meno istorikas J.T.Petrusas Vilniuje skaitys paskaitą „Lvivo lotynų katedra ir Domahalyčių Švč.Gailestingumo Motinos paveikslo garbinimo tradicija“.<br>V.Abramausko nuotr.
Meno istorikas J.T.Petrusas Vilniuje skaitys paskaitą „Lvivo lotynų katedra ir Domahalyčių Švč.Gailestingumo Motinos paveikslo garbinimo tradicija“.<br>V.Abramausko nuotr.
Domahalyčių švč. Gailestingumo Motinos paveikslas.
Domahalyčių švč. Gailestingumo Motinos paveikslas.
Lvivo katedra.
Lvivo katedra.
 Lvivo katedros interjeras.
 Lvivo katedros interjeras.
XVIII a. Lvivo skulptūros mokykla yra vienas iš vertingiausių bei originaliausių Abiejų Tautų Respublikos dailės reiškinių.<br> V.Abramausko nuotr.
XVIII a. Lvivo skulptūros mokykla yra vienas iš vertingiausių bei originaliausių Abiejų Tautų Respublikos dailės reiškinių.<br> V.Abramausko nuotr.
XVIII a. Lvivo skulptūros mokykla yra vienas iš vertingiausių bei originaliausių Abiejų Tautų Respublikos dailės reiškinių.<br> V.Abramausko nuotr.
XVIII a. Lvivo skulptūros mokykla yra vienas iš vertingiausių bei originaliausių Abiejų Tautų Respublikos dailės reiškinių.<br> V.Abramausko nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Valdovų rūmų muziejaus inf.

May 6, 2022, 3:59 PM

Paskaita „Johannas Georgas Pinselis ir XVIII a. Lvivo skulptūra“

Gegužės 10 d. 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje prezidento prof. J.K.Ostrowskio paskaita „Johannas Georgas Pinselis ir XVIII a. Lvivo skulptūra“.

Prof. J.K.Ostrowskis yra vienas žymiausių Lenkijos meno istorikų ir muziejininkų. Jo mokslinių interesų ir tyrimų laukas – labai platus.

Buvęs Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejaus direktorius Lenkijoje žinomas kaip karališkosios rezidencijos tyrimų, restauravimo programų iniciatorius, monumentalių dailės parodų organizatorius.

Profesoriaus tyrimai siekia Renesanso, baroko epochas, ypač vertinami jo darbai apie sakralinės bei pasaulietinės architektūros, dailės raidą Lenkijoje bei Europoje. Istorikas kelis dešimtmečius domisi ir su giminės istorija susijusiu Ukrainos paveldu.

XVIII a. Lvivo skulptūros mokykla yra vienas iš vertingiausių bei originaliausių Abiejų Tautų Respublikos dailės reiškinių. Jos pradžia siekia XVIII a. penktąjį dešimtmetį, o galutinai ši mokykla susiformavo kartu su Johanno Georgo Pinselio (1720?–1761?) pasirodymu Respublikoje.

Prof. J.K.Ostrowskio tyrimų akiratyje – daugiausia iš medžio kūrę Lvivo mokyklos skulptoriai, vadinamieji Ukrainos baroko kūrėjai. Jie savo kūryboje taikė vėlyvosios gotikos dirbtuvių tradicijas, nors skulptūros to meto Europoje išsiskyrė dinamika ir ekspresija, įspūdingomis drabužių draperijomis, dažnai įgaunančiomis neapdorotų kristalų formą.

Apie unikalų reiškinį, išskirtinę vėlyvojo baroko skulptūrą Lvivo regione savo įžvalgomis ir dalysis prof. J.K.Ostrowskis.

Paskaita „Lvivo lotynų katedra ir Domahalyčių Švč.Gailestingumo Motinos paveikslo garbinimo tradicija“

Kito žymaus meno istoriko J.T.Petruso paskaita vyks gegužės 11 d. 18 val. – tarptautinės parodos „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvivo meistrai“ renginių ciklo vieną paskutinių vakarų.

J.T.Petrusas – ilgametis Krokuvos Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių vadovo pirmasis pavaduotojas muziejininkystei ir vyriausiasis fondų saugotojas, vienas žymiausių Lenkijos dailės istorikų, menotyrininkų.

Pasaulyje išskiriami jo darbai apie Abiejų Tautų Respublikos kultūrinės erdvės (Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, iš dalies ir Latvijos bei Rusijos) istorinio meninio paveldą, dailės istoriją ir muziejininkystę.

J.T.Petrusas yra dėstęs bažnytinės dailės istoriją Lvivo lotynų arkivyskupijos vyriausiojoje dvasinėje seminarijoje, muziejininkystę ir muzeologiją Krokuvos popiežiškosios teologijos akademijoje, taip pat yra kviestinis paskaitininkas Krokuvos Jogailos universiteto Meno istorijos institute, Lenkijos meno istorikų draugijoje.

Paskaitoje bus pasakojama apie švč.Mergelės Marijos garbinimo idėjinės programos sąsajas su stebuklinguoju paveikslu, taip pat aptariama Domahalyčių Dievo Motinos, taip pavadintos paveikslo užsakovo garbei, kulto vieta bendrame švč.Mergelės Marijos garbinimo Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šventovėse kontekste.

Lvivo lotynų švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra kartu su graikų apeigų katalikų ir armėnų apeigų katalikų šventovėmis yra viena iš trijų istorinių šio miesto katedrų.

Pagrindinė Romos katalikų arkivyskupijos šventovė buvo visos bendruomenės religinio gyvenimo centras, o jame svarbų vaidmenį atliko stebuklingo švč.Gailestingumo Motinos, vadinamos Domahalyčių Dievo Motina, paveikslo garbinimas.

Abu renginiai – nemokami, tačiau būtina registracija (https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/renginiai).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.