Karinė teritorija virto galerija po atviru dangumi: į pirmąją parodą kviečia ukrainietės

Ukrainietės menininkės, savo kailiu patyrusios karo baisumus, Kaune jautėsi saugios, tačiau išgirdusios skrendantį sraigtasparnį gūžėsi iš baimės. Simbolinėje miesto vietoje kūrėjos paliko piešinius, kurie vaizduoja užpuolikų Ukrainoje paliktas žaizdas.

G.Bitvinsko nuotr.
G.Bitvinsko nuotr.
M.Oscpisčeva ant tvoros nupiešė kankintų ukrainiečių surištas rankas ir gėles, kurias vaikai piešė būdami slėptuvėse.
M.Oscpisčeva ant tvoros nupiešė kankintų ukrainiečių surištas rankas ir gėles, kurias vaikai piešė būdami slėptuvėse.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 11, 2022, 8:24 AM, atnaujinta Jun 12, 2022, 8:53 AM

Aleksoto aerodromą iš Europos prospekto pusės, kur sovietmečiu buvo karinė teritorija, ir dabar supa 1 kilometro ilgio betoninė tvora. Kauniečiai ją nusprendė paversti galerija po atviru dangumi ir pavadino ją „Neskraidymo zona“. Ant tvoros atsiranda kūriniai, kuriais menininkai palaiko savo šalį nuo Rusijos užpuolikų ginančius ukrainiečius.

Pirmuosius darbus ant tvoros sukūrė specialiai į Kauną atvykusios ukrainietės menininkės Marija Oscpisčeva ir Mariko Gelman.

M.Oscpisčeva pasakojo, kad gyvena Kijeve, o netoli – Bučos mieste – buvo įsikūrusi dalis jos šeimos, ten vaikystėje menininkė leisdavo vasaras. Kai Rusija užpuolė Ukrainą, kai prasidėjo žudynės Bučoje, jos šeimos nariams pavyko pabėgti, bet visą pasaulį sukrėtė faktai apie ten nukankintus ir nužudytus žmones.

„Savo kūrinį skyriau Bučos, Irpinės, Hostomelio žmonėms. Nupiešiau surištas rankas, nes buvo rasti taip nužudyti žmonės, o greta – gėles. Tokias gėles piešė rūsiuose pasislėpę vaikai. Greta yra ir brūkšniai. Taip besislepiantieji ant sienų žymėdavo, kiek dienų tupėjo slėptuvėse ir kiek kaimynų ar artimųjų žuvo“, – pasakojo menininkė.

Lankydamasi Kaune ji spėjo apžiūrėti miestą ir jis jai labai patiko, ypač sužavėjo architektūra. Kūrėja buvo maloniai nustebinta to, kaip lietuviai palaiko ukrainiečius, kaip stengiasi padėti. Po kelių dienų viešnagės ukrainietė grįžo į Kijevą, bet sakė, kad po karo labai norėtų į Kauną atvykti vėl.

M.Gelman pasakojo, kad jau kurį laiką su šeima gyvena Čekijoje, bet vasario mėnesį, kai prasidėjo karas, lankėsi gimtinėje. Iš Kijevo ji bėgo į atokesnę vietą, bet prasidėjo bombardavimas ir tris dienas teko slėptis vieno pastato rūsyje. Kai pavyko iš jo išeiti, ji grįžo į Prahą.

Sulaukusi kvietimo atvykti į Kauną menininkė mąstė, kokį kūrinį čia palikti. Ji pasakojo, kad pasaulio šalys į Ukrainą ir karą neretai žvelgia tarsi pro mikroskopą, tarsi tyrinėja čia vykstančius įvykius, lyg tai būtų tik Ukrainos bėda, bet nesuvokia, kad karas gali paliesti ir Vakarų šalis.

„Todėl nupiešiau tris miestus – Irpinę, Mariupolį ir Hostomelį. Jie pavaizduoti apskritimuose, tarsi į juos būtų žvelgiama pro mikroskopą. Matyti, kokias žaizdas paliko užpuolikai“, – sakė menininkė.

M.Gelman mano, kad vieta meno galerijai po atviru dangumi pasirinkta labai simboliška. Juk čia kažkada skaidė kariniai lėktuvai.

„Pas jus labai tylu, žalia ir gera. Bet piešiant, kai iš aerodromo staiga kilo sraigtasparnis ir sudundėjo griaustinis, šie garsai privertė krūpčioti, nors ir supratau, kad čia buvau saugi“, – įspūdžiais dalijosi menininkė.

Menininkai Kaune vėl pieš liepos mėnesį

Ina Žurkuvienė

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Marketingo ir komunikacijos tarnybos atstovė

„Vasaros pradžioje VDU pradėjo įgyvendinti vienos ilgiausių Baltijos šalyse meno galerijos „No-Fly Zone“ po atviru dangumi idėją. Jos tikslas – kalbėti laisvę ir karo brutalumą, išreikšti solidarumą su ukrainiečių tauta.

Pirmuosius kūrinius sukūrė menininkės iš Ukrainos, taip pat meno kūrėjas iš JAV, Los Andželo, Scottas Hattoxas ir kaunietis gatvės meno kūrėjas Tadas Šimkus.

Naujus darbus galerijos „No-Fly Zone“ menininkai kurs liepą.“˙

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.