Čia pirmą kartą buvo eksponuota daugiau nei 100 žymiausio Lietuvos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) darbų, sukurtų per jo trumpą, tačiau išskirtinai kūrybingą gyvenimo kelią, ir pristatyta parodą lydinti renginių programa. Savo kūryba Čiurlionis nukėlė lankytojus į kitus pasaulius, kitus laikus, kitas fantazijas, apimdamas savo mylimos Lietuvos istorijas, sugerdamas jį supančio pasaulio įtakas.
„Mistinis ir stebuklingas“ (Evening Standard), „Anapusinis malonumas“ (The Daily Telegraph), „Užburiantis reginys Dulwicho paveikslų galerijos parodoje“ (The Observer), „Žavus ir apreiškiantis“ (New Statesman), „Dulwicho paveikslų galerija dar labiau sustiprino savo reputaciją pristatydama menininkus, kurie buvo nežinomi už savo gimtųjų šalių ribų“ (Burlington Magazine) – tokios antraštės mirgėjo Didžiosios Britanijos leidiniuose.
Parodą „M. K.Čiurlionis: Supantys pasauliai“ aplankė beveik 35 tūkstančiai lankytojų, iš jų vos ne pusė į šią galeriją atėjo pirmą kartą. Parodos renginių programa pakvietė visuomenę, bendruomenes ir vietos mokyklas įsitraukti į M. K. Čiurlionio kūrybą ir pasiūlė 144 renginius, kuriuose apsilankė beveik 6 tūkstančiai dalyvių.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė Daina Kamarauskienė pastebėjo: Šios parodos atidarymas Londone buvo svarbus įvykis ir galimybė plėsti M. K Čiurlionio kūrybos kelionių žemėlapį. Džiaugiamės, kad su jo kūryba susipažįsta vis daugiau šalių.
Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ūla Tornau šią Čiurlionio parodą pavadino Lietuvos kultūros sezonu Londone: Čiurlionio paroda viename svarbiausių Londono muziejų buvo tikrai puiki – įspūdingas Kathleen Soriano ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus kuratorinis darbas atrenkant kūrinius ir sudėliojant svarbius akcentus tarptautiniame kontekste, labai tinkanti kamerinė Dulwicho galerijos salių architektūra Čiurlionio tapybos kūrinių masteliui bei pats kūrinių instaliavimas parenkant sienų spalvas ir sušviečiant kūrinius taip, kad išryškėtų subtilus Čiurlionio tapybos koloritas. Ši paroda sulaukė dėmesio ne tik meno kontekste, spaudoje ar tarp diplomatų („Karalių pasakos“ reprodukcija šiuo metu kabo ES ambasadoriaus Londone kabinete), gandas apie ją nuvilnijo išties plačiai ir nekart puikius atsiliepimus teko netikėtai išgirsti iš nieko bendra su menu ar Lietuva neturinčių žmonių.
Svarbu ir tai, kad pusę metų Londone vykusi Čiurlionio paroda tiesiog tapo kone Lietuvos kultūros sezonu – Lietuvos kultūros instituto, M. K. Čiurlionio muziejaus, Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos nacionalinės filharmonijos pastangų ir Dulwicho galerijos atvirumo dėka pavyko pristatyti Čiurlionio muzikinį palikimą bei įtakas intensyvioje parodą lydinčių renginių programoje ir parodai skirtose publikacijose. Šiandien Čiurlionio kūrybos temos stipriai rezonuoja dėl dėmesio gamtai ir mitologijai, kuris akivaizdus ir šiuolaikinio meno lauke.
Neatsiejamą nuo dailės Čiurlionio muzikinį pasaulį Londono meno gerbėjams perteikė pianistai Rokas Zubovas, Petras Geniušas, Aleksandra Žvirblytė, estų smuikininkas ir kompozitorius Mihkelis Keremas, saksofonininkas Petras Vyšniauskas. Vizionieriškos šio unikalaus menininko idėjos ir jų įtaka atsiskleidė parodos kuratorės Kathleen Soriano ir menininkės, kompozitorės Linos Lapelytės pokalbyje.
Profesionalų, ambasadorių, kultūros atašė susižavėjimą Čiurlionio kūryba lydėjo ir parodos lankytojų, kurie Dulwicho paveikslų galerijoje pirmą kartą pamatė M. K Čiurlinio kūrybą, atsiliepimai: „Viena labiausiai įkvepiančių parodų, kokias esu matęs“, „Labai patiko paroda, gėda, kad niekada net nebuvau girdėjusi apie šį menininką, mane tiesiog pribloškė jo kūryba. Didis atradimas“, „Paroda buvo neįtikėtina ir reta proga pamatyti lietuvių menininką Jungtinėje Karalystėje. Paveikslai buvo stebuklingi, tarsi žvilgsnis į kitą pasaulį. Kai kurie buvo tarsi Narnija, ir jauteisi tarsi įžengtum į patį kūrinį“.
Chronologine tvarka išeksponuoti parodos „M. K. Čiurlionis: supantys pasauliai“ kūriniai atskleidė lankytojams, kaip, pasitelkdamas kompozicijos ir kolorito dermę, menininkas sukūrė tarp mitologijos ir realybės laviruojančius kūrinius. Paroda išskleidė Čiurlionio minčių spektrą, kuriame nemažai dėmesio buvo skirta žmonijos ir visatos santykiui. Čiurlioniškas žvilgsnis šioje parodoje priartinamas prie simbolizmo Europos mene, tačiau dailininkas atskleidžiamas ir kaip abstraktaus meno pirmtakas. Nežemiški ir neretai fantastiniai menininko kūriniai tapo vidinio lietuvių tapatumo kaleidoskopu.
Visus kūrinius parodai skolino Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, kuriame saugoma didžioji Čiurlionio kūrybinio palikimo dalis.
Paroda parengta bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada Londone, Lietuvos kultūros institutu bei Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos nacionaline filharmonija.
