Menininkų R.Jusionytės ir F.Sapulvedos kūrinių parodų geografija – visas pasaulis: darbai eksponuoti Prancūzijos Ispanijos, Šveicarijos, Danijos galerijose, planuojamos parodos Filipinuose, Japonijoje ir Mozambike. Paroda prie Baltijos jūros „Meilės alchemija” žiūrovams siunčia galingą žinią apie žmogiškųjų santykių ryšius ir jų ženklus.
„Siūlau neieškoti dailininkų vaizdo raiškos, stilių skirties ar panašumų, bet pasinerti į tyvuliuojančius jausmų vandenis, – menininkų kūrybą vertina menotyrininkė Jolita Mieželaitienė. – Šioje parodoje dailininkė Rūta Jusionytė kitokia – akivaizdi plastikos kaita atsirado ne šiaip sau, tai gyvenimo tarpsnio elipsė – emocinga, simbolinė, dinamiška, įtakojanti ir vaizdo semantiką. Tikrai neskaičiavau kiek poezijos, vaizduojamojo meno kūrinių skirta meilės jausmui, bet visais laikais, per visą žmonijos istoriją jis buvo įkvėpimo ir didžių darbų katalizatorius. Spontaniškai iš atminties išniro W.Shakespeare’o meilės sonetų žodžiai: „Aš myliu, bet retai apie tai kalbu. Aš myliu švelniau, bet ne daugeliui akių.” Man šios eilutės geriausiai apibūdina menininkų poros santykius, kurie neafišuoja savo jausmų, bet sprogus nelaimės minai, yra stiprybės mazgas, ramstis ir paguoda vienas kitam.“
Anot J.Mieželaitienės, alchemijos terminas įsibrauna į parodos pavadinimą neatsitiktinai: „Ilgaamžė tradicija, apgaubta paslaptimi ir legendomis pastaraisiais metais meninėje dailininkų praktikoje tapo jungiančia kūrybos gija. Istorijos tyrinėtojai alchemiją apibūdina kaip filosofinę praktinę tradiciją, kurios siekiamybė – sąmoningas gyvenimas ir žmogaus nemirtingumo paieška. Jos aksioma – sąmonės ir kūno darna, vidinės pusiausvyros siekiamybė iki aukso grynumo ir švytėjimo. Kaip įgalinti visas žmogiškąsias pastangas? Pasak menininkų, tik per sąmonės evoliuciją, galima pasiekti kūno išsivadavimą.“
„Tegu tavo kūnas daro tą patį, ką daro tavo sąmonė,” – teigia menininkė R.Jusionytė.
„Šis rebusas menininkų lūpose lengvai išsprendžiamas, jei imsime vadovautis tam tikra „sapniška” logika, jei leisime veikti vaizduotei. Tuomet atsivers abiejų menininkų drąsa, ryžtas pakelti pasąmonės uždangą ir pažvelgti į vidinę scenos gilumą, – menininkų kūrybą analizuoja J.Mieželaitienė. – Savaip paradoksais ir simboliais grįsti dailininkų kuriami vaizdai paremti autentiškų patirčių ir kultūrinio paveldo pastoliais. Tai kokia kūrybinio galvosūkio sandara, kokia ženklų ir simbolių reikšmė? R. Jusionytės atveju – vidinės kovos ir pergalės. Aštuonis mėnesius menininkė sąmoningai gyveno atsiskyrėlės gyvenimą, kuris iš esmės pakeitė jos mąstymo būdą. Tai buvo stotelė, kuri privertė suvokti, kokia našta ją slegia ir ką pradėti iš naujo. Atsikratyti pesimizmo, baimės prikrautų lagaminų ir toliau keliauti su lengvu kūrybinių galių, drąsos, ramybės ryšulėliu. Rūtos „filosofinis akmuo” – tai naujas sąmonės lygis, suvokiant visumą per jos dalis vienu metu. Godžiai žvelgti į gyvenimą, vėl ir vėl su nuostaba, kaip tai sugeba jos nutapytų žvėrių akys, atgauti sveiką pasitikėjimą savimi per kūrinių personažą – jauną, žavią moterį ar merginą.“
„Aš tiesiog pradedu nuo spalvų dėlionės drobėje, žaismingai taškausi dėmių pavidalais ir žiūriu, kas iš to išeis, improvizuoju ir ieškau prasmės atsitiktinėje vaizdų poetikoje. Ir pamatau tose formose ir dėmėse žmonių ir žvėrių pavidalus, siluetus. Troliai, šunys, mergaitės veidai ar jų figūros atslenka nuo drobės viršaus ar iš šono ” – kūrybiniu procesu dalijasi Rūta.
Neretai įsikūnijantis žmoguje gamtos ir žvėries artumas būdingas ir tapytojo, grafiko F.Sapulvedos kūryboje. Vaizdiniai paradoksai ir simboliai jo darbuose užima dominuojančią vietą. Nepaisant vaizdo sąrangos, stiliaus skirtumų šiuos du menininkus sieja ir apjungia žmogaus ir gamtos ryšio tema,emocinio išgyvenimo perteikimas gretinant žvėrį ir žmogų, sukuriant simbolį, kuris glaustai perteikia mintį.
Francisco – čilietis, gimęs Santjage, įgijęs solidų meninį išsilavinimą ir jau nuo penkiolikos metų išbandęs keliautojo nuotykius. Apvažiavęs Lotynų Amerikos šalis, Meksiką, Kubą, penkerius metus gyvenęs Mozambike tarp vietinių juodaodžių, sukaupęs milžinišką įspūdžių kapitalą bei įvairių kultūrų ir meno mokyklų įtaką. Dailininko dėmesio lauke atsidūrė ir senovės kultūrų: Mesopotamijos, Egipto, persų meno principai. Persų miniatiūrų dekoratyvumas, ornamentinė stilistika, gryna spalva – menininko kūryboje transformuojamos į savitą stilių. Tvariausias kelionių ir meno krypčių lydinys atsiskleidžia stipriausiame F.Sapulvedos kūrybos, Čilės indėnų autentiškos kultūros, impulse. Menininkas save skiria naiviojo meno krypčiai.
Pasak menotyrininkės J.Mieželaitienės, „sapniškumo” logika ypač svarbi šio stiliaus atstovams ir vienas originaliausių Lotynų Amerikos, Afrikos kultūrų požymis, kurį kuo puikiausiai panaudojo Europoje siurealistai. Net neskaičius ir nesiklausius visų čilietiškų pasakų ir legendų, suvoki, kad menininko paveiksluose vaizduojama kuri nors iš močiutės ar mamos nugirsta istorija.
Dviejų kartu gyvenančių ir kuriančių menininkų darbų ekspozicija suteikia unikalią galimybę pamatyti ir pajusti jų kuriamo pasaulio atspindžius. „Meilės alchemija“ – tai kūrybingų asmenybių saviraiška, ilga kelionė iš tamsos į šviesą ir vaizdų galvosūkis, kurį išspręsti galės kiekvienas žiūrovas.
Rūtos Jusionytės ir Francisco Sapulvedos paroda „Meilės alchemija“ Klaipėdos „Herkaus galerijoje“ veiks nuo rugpjūčio 3 iki rugsėjo 14 d. Parodos atidarymas – rugpjūčio 3 d. 17.30 val.
