Pasirodo, tai buvo tik preliudija rytoj (kovo 4 d.)Vilniaus dailės akademijos (VDA) „Titaniko“ parodų salėje atidaromam kitam žinomo fotografijos meistro vernisažui „Tribūna“.
Jis atspindi kone visą R.Treigio kūrybos kelią.
Kūrybai įkvėpė geodezija
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Nišinėje galerijoje eksponuoto naujausio, bet vienintelio Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato R.Treigio kūrinio jungtis su gyvenimo tikrove – efemeriška, tiesiogiai beveik neapčiuopiama, nors šio darbo fotografinė prigimtis yra akivaizdi. Dar rodomas autoriaus, regis, neabejingo ir kitiems vaizduojamojo meno žanrams, ranka aliejiniais dažais nutapytas miniatiūrinis paveikslas.
„Darbas „Laiko matavimas“ – atspaudas ant fotopopieriaus, naudojant šviesą, ryškalus, raudonąją kraujo druską, fiksažą. Net atsisakydamas fotoaparato menininkas lieko ištikimas kertiniams savo kūrybos principams – šviesos ir chemijos pagalba dėlioja minčių išklotines“, – kalbėjo vienintelės ir vienetinės R.Treigio fotografijos parodos kuratorė, menotyrininkė Danguolė Ruškienė.
R.Treigys šią fotografiją sukūrė po vieno smagaus menininkų plenero Šilavoto kaimo (Prienų r.) apylinkėse. Ten, braidžiodamas po pievas, jis išvydo geodezininkus, nustatinėjančius kadastrinių žemės sklypų ribas. Tiesa, paskui kūrėjo žvilgsnis nukrypo ne į topografiją ir kartografavimą – fotografijoje jis bandė įprasminti, netgi išmatuoti jam brangią vietovę gaubiantį laiką.
„Tai tarsi sugrįžimas į vaikystę – Šilavoto apylinkių kraštovaizdis formavo mano mąstymą, pasaulio matymą, suvokimo koordinates. Be to, jaučiau didelę Mažosios Lietuvos peizažo įtaką – beveik visuose mano darbuose, net fiksuojančiuose interjerus ir daiktus, pastebima horizonto linija. Kai užklumpa potyriai, žaidi su vaizdais, komponuoji, kol pajauti jų dvasią. Realizuojami sumanymai dažnai kinta, dar kitaip juos gali suvokti žiūrovai“, – aiškino klaipėdietis fotomenininkas.
Improvizacija – lyg dovana
Minimalistinė R.Treigio paroda „Laiko matavimai“, troškimas išmėginti savo jėgas ir tapyboje, akylesnių jo kūrybos vertintojų nenustebino. Kažkada šiam fotomenininkui užteko pilietinės drąsos pristatyti savo poezijos knygelę, kurioje publikuotas vienintelis jo eilėraštis apie gyvenimo prasmę, meilę. Keliolikos egzempliorių tiražu išleistas delno dydžio leidinys jau tapo bibliografine retenybe.
Parodos autorių žaismingai sveikinęs aktorius ir režisierius Benas Šarka surengė performansą – išsitraukęs liniuotę tik jam žinomais metodais bandė išmatuoti R.Treigio smegenų tūrį, nustatyti jo intelekto koeficientą. Garsiam performansininkui talkino fotomenininko bičiulis – eseistas ir dramaturgas Rolandas Rastauskas (RoRa). Teatro šamanas B.Šarka, suprantama, nepraleido progos žiūrovų akivaizdoje patyrinėti ir šio Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato intelektą.
R.Treigys prisipažino kartais pajuntąs tuštumą – absoliutų kūrybos vakuumą: „Nors viduje kažkas nuolat verda, sukasi įvairiausios mintys, pasitaikydavo ilgokų prastovų, kai nepadariau nė vienos nuotraukos. Gal tuomet ir nevertėtų plėšytis, prievartaudamas save menininkas šedevrų nesukurs. Vaizdų, net garsų nešiojimas savyje, galvojimas – irgi kūryba. Negaliu suplanuoti ir nuspėti galutinio pastangų rezultato, žaibiškos improvizacijos akimirka visada – lyg Dievo dovana“.
„Titanike“ – platesnė apžvalga
Lietuvoje ir užsienio šalyse daugiau kaip 60 personalinių parodų surengusį fotomenininką, VDA uostamiesčio fakulteto docentą R.Treigį, pristatymų gausa, vikiausiai skatina santūriai laikysenai. Tiesa, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre visus jo kūrybos etapus apglėbusią retrospektyvinę ekspoziciją šiuolaikinės fotografijos meno gerbėjai matė senokai – beveik prieš dešimtmetį.
R.Treigio parodos „Titaniko“ galerijoje idėja grindžiama vienu pirmųjų jo darbų – „Tribūna“ (1989). Šis kūrinys pasirinktas, kaip atskaitos taškas, į kurį autorius sugrįžta apžvelgti viską, ką sukūręs per trisdešimt metų. „Titanike“ eksponuojama apie pusšimtis atspaudų, kuriuos, pasak D.Ruškienės, vadinti kūrybos retrospektyva nebūtų visiškai tikslu – pastarajai prireiktų gerokai platesnių erdvių.
„Kompaktiškų R.Treigio temų ir raiškų rinkinys perteikia įdomiausius pastarųjų dešimtmečių Lietuvos fotografijos momentus. Savito braižo menininkas, priskiriamas ryškiausiems vadinamosios „nuobodulio estetikos“ lietuvių fotografijoje atstovams, nenustoja eksperimentuoti – toliau kuria daugiasluoksnius, daugiaprasmius laiko ir erdvių peizažus“, – teigė parodos „Tribūna“ kuratorė.
