Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejuje surengta paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“ – unikali galimybė pirmąkart pamatyti vertingiausią banke sukaupto dailės rinkinio dalį.
„Lietuvos banko patalpose neturime galimybės būti atvira, visuomenei prieinama galerija, tad kviečiu pasinaudoti galimybe apsilankyti šioje išskirtinėje parodoje, kur kultūra ir banko istorija susilieja į viena“, – sakė G.Šimkus.
Išsaugoti prieškario kūriniai
Lietuvos banko dailės rinkinys pradėtas kaupti beveik prieš šimtą metų. Jo kaupimo principai atitinka daugelio Europos šalių centrinių bankų tradiciją: kūriniai įsigyjami banko posėdžių salėms, kabinetams bei kitų patalpų interjerams puošti.
Ankstyviausi banko kolekcijos kūriniai buvo įsigyti, kai 1928 metais buvo pastatyti Lietuvos banko rūmai Kaune. Su pasiūlymu papuošti naują pastatą į banko vadovus kreipėsi to meto dailininkų elitas. Kai Lietuvos bankas įsikėlė į patalpas Vilniaus Gedimino prospekte, prireikė naujų kūrinių.
Iki šiol didžiausia mįslė – kaip per karą ir sovietmetį buvo išsaugota Lietuvos banko dailės kolekcija, kurioje jau tarpukariu buvo nemažai vertingų meno kūrinių?
Po Antrojo pasaulinio karo bankas pateko į naujų šeimininkų rankas – jie kelis kartus keitėsi. Bet tas tarpukario rinkinys išliko, o geriausius jo kūrinius galima pamatyti Valdovų rūmų muziejuje.
Parodoje eksponuojamas banko kolekcijos aukso fondas: geriausi tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų – Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų – darbai.
Dalies kūrinių istorija siekia XX a. trečiąjį dešimtmetį. Tuomet kūriniai buvo įsigyjami iš apžvalginių ir personalinių parodų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Lietuvos bankas įsigijo dar apie šimtą tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, keramikos kūrinių, asambliažų.
Neinvestuoja į meną
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, šiuo metu Lietuvos banko dailės rinkinį sudaro beveik 200 kūrinių. Jų bendra vertė – keli milijonai eurų. Tai gausiausia Baltijos šalyse veikiančių centrinių bankų dailės kolekcija. Geriausi rinkinio kūriniai keliauja į parodas, eksponuojami Europos centrinio banko organizuotose tarptautinėse parodose.
„Daugelis mano, kad Lietuvos banko dailės kolekcijos formavimas – tai investicinė veikla. Ir nors investavimas į meną – rimtas reikalas, mes tuo neužsiimame. Kaip ir kitų šalių centriniuose bankuose, taip ir Lietuvos banke dailės kūriniai pirmiausia atsirado kaip interjero, puošybiniai elementai“, – pasakojo G.Šimkus.
Paklaustas, kuo jam patinka parodoje eksponuojamas tapytojo Kosto Dereškevičiaus paveikslas „Pušys prie Neries“, kuris ilgą laiką puošė valdybos pirmininko kabinetą, jis atsakė, kad pažvelgęs į šį tapybos darbą pirmiausia pastebi dangų. „Kai žiūri į mėlyną ir giedrą dangų, pamatai tolimą ateitį. Būtent ta ateities perspektyva mane labiausiai žavi“, – prisipažino banko vadovas.
Jau beveik dvi dešimtis metų kolekcijos nepapildė nė vienas naujas kūrinys. Bet šiuo metu rengiamasi banko patalpų Žirmūnuose remontui. Jas atnaujinus galbūt prireiks įsigyti ir naujų interjero akcentų.
Ramybė be konfliktų
Menotyrininkas Viktoras Liutkus pakomentavo, kad tas paveikslas puikiai atspindi A.Žmuidzinavičiaus kūrybos stilių, – dvi lieknos pušelės ir lygus vandens paviršius. Kuratorius prisipažino, kad nėra matęs, jog šis dailininkas būtų nutapęs neramiai banguojantį vandenį. Jam ta ramybė, idilė buvo labai svarbi.
Ekspozicijoje akį patraukia ir Jono Mackevičiaus nutapytos Kaprio salos uolos.
„J.Mackevičiaus kūryba buvo labai šviesi, todėl ir bankui labai tiko. Lietuvos ūkininkas, atvykęs apsimokėti vekselių, pamato tokį paveikslą, širdis apsidžiaugia ir jis mielai, neverkdamas sumoka pinigus“, – šypsodamasis pasakojo V.Liutkus.
Kuratoriaus manymu, bankas neatsitiktinai pirko tokius darbus, kurie neerzina, netrikdo: „Čia nerasite nė vieno paveikslo su erotikos, kančios, bausmės ar karo motyvais. Viskas ramu, tvarkinga.“
Tiesa, ir pačiam menotyrininkui neaišku, kaip į banko kolekciją pateko suvargusios močiutės iš Palangos portretas.
Parodoje galima pamatyti vieną populiariausių lietuviškų skulptūrų – P.Rimšos „Lietuvos mokyklą“, kuriai pozavo dailininko mama. Šios skulptūros kopija ir reljefas, sukurtas pagal A.Žmuidzinavičiaus „Dvi pušis“, eksponuojami prie įėjimo į ekspoziciją. Jie pritaikyti silpnaregiams lankytojams.
Bankai kolekcionuoja ir smuikus, laikrodžius
Europos šalių centriniai bankai dažnai tampa ne tik ekonominės, bet ir kultūrinės reikšmės institucijomis. Daugelis jų per ilgą laiką sukaupė įspūdingas meno kolekcijas, kurios atspindi ne tik jų šalių, bet ir visos Europos istoriją, kultūrą ir meninius judėjimus.
Vokietijos bankas („Deutsche Bundesbank“) turi vieną didžiausių tokio tipo meno kolekcijų pasaulyje, kurioje yra daugiau nei 57 tūkst. kūrinių. Joje dominuoja XX a. modernizmo ir šiuolaikinio meno darbai. Kolekcijoje akcentuojama Vokietijos pokario meno raida. Joje yra tokių garsių menininkų kaip G.Richteris, J.Beuysas ar A.Giacometti kūrinių.
Italijos bankas („Banca d’Italia“) garsėja savo kolekcija, kurioje gausu Renesanso ir baroko meno kūrinių. Tačiau ne mažiau įdomus ir jo sukauptas senovės Azijos skulptūrų bei gobelenų rinkinys. Bankas ne tik eksponuoja meno kūrinius savo pastatuose, bet ir aktyviai prisideda prie jų restauravimo bei išsaugojimo.
Austrijos bankas („Oesterreichische Nationalbank“) nuolat papildo ne tik dailės kolekciją, bet ir įspūdingą styginių instrumentų rinkinį. Jame yra keletas garsiausių pasaulyje smuikų, tarp jų ir legendinių meistrų A.Stradivari ir G.Guarneri sukurti instrumentai. Smuikai yra ne tik neįkainojami meno kūriniai, bet ir gyva muzikos istorija, nes jie skolinami garsiems Austrijos atlikėjams.
Prancūzijos banko („Banque de France“) kolekcijoje yra ne tik tapybos ir skulptūros kūrinių, bet ir solidus monetų bei medalionų rinkinys. Jis siekia skatinti visuomenės domėjimąsi menu rengdamas įvairias savo kolekcijos parodas.
Ispanijos bankas („Banco de Espana“) turi ne tik meno kūrinių, bet ir laikrodžių kolekciją, kurią sudaro įvairių epochų ir stilių laikrodžiai. Ji leidžia susipažinti su laikrodžių gamybos istorija ir naudotomis technologijomis.
Nyderlandų bankas („De Nederlandsche Bank“) turi sukaupęs unikalią šiuolaikinio meno kolekciją, kurioje yra įvairių medijų kūrinių – nuo tapybos iki videomeno. Bankas palaiko jaunus menininkus ir skatina meno eksperimentus. Jo kolekcijos eksponatai dažnai keičiami.