Paroda skirta žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko 150-ajam jubiliejui
Šioje parodoje atskleidžiamas M.K.Čiurlionio santykis su mokslu, o menininko kūrinius galima pamatyti jo amžininkų bei žymių šiuolaikinių menininkų darbų apsuptyje.
Muziejaus salėse – daugiau kaip 70 dailės kūrinių, instaliacijų ir objektų. Kūrinius skolino garsiausi Europos muziejai. Tarp jų – Tate’o galerija, Britų muziejus, Orsė muziejus, Pompidou centras, Wenzelio Habliko muziejus.
Ekspoziciją sudaro trys dalys: „Jūra“, „Kosmosas“ ir „Navigacija“. Pirmojoje dalyje tyrinėjamos emocijos, kurias jūra visais laikais kėlė ne tik poilsiautojams, bet ir menininkams. „Navigacija“ per jūrą keliauja į kosmosą. Laivo simbolika labai ryški pirmajame šios kelionės etape pristatomuose kūriniuose, o filmai ir kosmoso idėjos – antroje dalyje.
„Kosmoso“ erdvėje nagrinėjamas ryšys tarp meno ir mokslo, svarstoma kosmologijos, religijų, filosofijų ir pasaulio sukūrimo istorijų įtaka menininkų kūrybai nuo M.K.Čiurlionio laikų iki šių dienų. Šioje dalyje eksponuojamus paveikslus, piešinius, graviūras ir knygas papildo moksliniai objektai, įrankiai ir istoriniai žvaigždžių žemėlapiai.
Parodos kuratorės – Greta Katkevičienė, Vaiva Laukaitienė ir Kathleen Soriano (Jungtinė Karalystė).
– Kas slypi už parodos pavadinimo „Nuo gintarų iki žvaigždžių“? – paklausiau pirmą kartą tokią didžiulę parodą kuravusios muziejininkės G.Katkevičienės (33 m.).
– Norėjome pabrėžti M.K.Čiurlionio unikalumą ir begalines temas, idėjas, slypinčias jo darbuose. Juk jis buvo labai smalsus žmogus. Jis domėjosi ir studijavo ne tik muziką bei dailę, bet ir istoriją, numizmatiką, estetiką, labai domėjosi astronomija, filosofija.
Pradėjome nuo žvaigždžių, nes norėjome atskleisti M.K.Čiurlionio ryšį su kosmosu, pristatyti jo vizijas. Bet supratome, kad negalime palikti nuošalyje ir praeities, taip po truputį išsirutuliojo jūros tema.
Norėjosi atskleisti visą menininko gyvenimą: ir mažučius darbelius, eskizus, ir grandiozines idėjas, jo filosofiją. Tam prireikė dviejų begalybių, žavėjusių M.K.Čiurlionį, – jūros ir kosmoso.
– Kaip kilo sumanymas parodyti M.K.Čiurlionio sąsajas su mokslo pasauliu? Ar jį pasufleravo koks nors menininko paveikslas? O gal nauji jo kūrybos tyrinėjimai?
– Iš tiesų susieti M.K.Čiurlionio kūrybą su mokslu paskatino jo „Sonatos I (Saulės sonatos)“ dalis – „Finale“. Joje vaizduojamos uolos, ant kurių sėdi karaliai.
Vienam muziejaus lankytojui tai priminė „Hubble“ ir „Webb“ teleskopais padarytas „Kūrinijos stulpų“ (tarpžvaigždinių dujų ir dulkių telkinių Erelio ūke, matomų Gyvatės žvaigždyne. – Red.) nuotraukas. Tada pradėjome nagrinėti ir kitus dailininko paveikslus, kuriuose irgi atradome panašumų su teleskopų nuotraukomis.
Kadangi menininkas mėgo skaityti straipsnius apie astronomiją, domėjosi įvairiais mokslo atradimais, norėjosi labiau pasigilinti į jo sukurtą „Kosmosą“.
– Kokios garsaus prancūzų astronomo Camille’io Flammariono idėjos ypač domino menininką? Esate užsiminusi, kad parodoje bus eksponuojami ir M.K.Čiurlionio laikų teleskopai. Ar dailininkas turėjo savo teleskopą?
– Iš jo laiškų žinome, kad jį domino įvairiausios C.Flammariono idėjos. Manoma, kad astronomo pasiūlytas visatos skirstymas į skirtingas plotmes, kuriomis keliauja sąmonė, ir jo knygoje panaudotas raižinys, kuriame piligrimas kerta tuos visatos sluoksnius, galėjo paskatinti menininką garsiajame paveiksle „Rex“ pavaizduoti sferas.
Teleskopus paskolino Krokuvos Jogailaičių universiteto muziejus. Jie – M.K.Čiurlionio amžininkai. Tikrai žinome, kad menininkas mėgo stebėti žvaigždes, bet nežinau, ar turėjo teleskopą.
Parodoje yra ir keli šiuolaikiniai artefaktai – palydovų „LitSat-1“, „LituanicaSat-1“ modeliai, akcentuojantys lietuvių pasiekimus kosmoso srityje.
„Kosmoso“ dalyje yra ir realių vaizdų. Tai ir „Semiconductor“ kūrinys, ir akelės, primenančiose žvilgsnį per teleskopą.
– Ar tiesa, kad M.K.Čiurlionis domėjosi gyvybe Marse?
– Eskizai ir paveikslas „Marso pasaulis“ liudija, kad jis tuo domėjosi. Tais laikais buvo aktyviai diskutuojama, ar Marsas gyvenamas, kokie jame galėtų augti augalai.
Buvo manoma, kad Marse yra iškasti kanalai, keičiasi sezonai.
– Kodėl parodoje eksponuojama Charleso Darwino knyga?
– Ji puikiai atspindi to laiko virsmą. Ch.Darwino evoliucijos teorija keitė mąstymą apie gyvenimą, apie būtį, žmogaus vietą visatoje, apie santykį su kitais ir su Kūrėju.
M.K.Čiurlionis save laikė Romos kataliku, nors augo mišraus tikėjimo šeimoje. Jo mama buvo protestantė. Tą knygą tikrai galėjo skaityti ir dailininkas.
– Ar tai, kad jūs pati į muziejų atėjote iš verslo, IT pasaulio turėjo įtakos parodos sumanymui? Ar gali būti, kad į menininko darbus žvelgiate kiek kitaip nei dailės arba muzikos tyrinėtojai?
– Visko gali būti. Man norėjosi M.K.Čiurlionį pristatyti platesniame kontekste, kuris būtų įdomus ne tik nuolatiniams muziejų lankytojams, bet įtrauktų ir žmones, kurie meno muziejų privengia. Todėl atsirado ir moksliniai artefaktai, ir šiuolaikinio meno inkliuzai.
– Šiuolaikinis menas lengvai užmezga dialogą su M.K.Čiurlionio kosminėmis vizijomis?
– Taip, labai lengvai. Menininkė Emilija Škarnulytė sakė, kad jo kūriniai lengvai pasiduoda modernizacijai. Keli M.K.Čiurlionio darbai naudojami ir parodoje pristatomame naujame jos filme „Sofija“.
Tačiau net ir originalūs paveikslai labai įdomiai suskamba, kai eksponuojami kartu su šiuolaikiniais kūriniais.
Akivaizdu, kad dailininko kūriniai vis dar aktualūs.
– Gal yra kūrinių, specialiai sukurtų šiai parodai?
– Tai E.Škarnulytės ir Tanios Kovats darbai. T.Kovats nutapė 12 mėnulių – pilnačių, švietusių 1875 metais, kai gimė M.K.Čiurlionis. Toks poetiškas žvilgsnis į praeitį. E.Škarnulytės filmas „Sofija“ – filosofinis mūsų ir naujos planetos formavimosi suvokimas, tarsi praeities ir ateities supynimas.
– Kuratorė K.Soriano interviu sakė: „Parodoje norime parodyti, kad M.K.Čiurlioniui buvo aktualūs rūpesčiai, su kuriais menininkai susidūrė ir iki jo, ir šiomis dienomis.“ Ką ji turėjo omenyje?
– Tai temos, kurios rūpi menininkams: žmogaus santykis su aplinka, su visata ir su Kūrėju/Valdovu/Rex. Pavyzdžiui, jaučiame jūros didybę, trauką, ir tuo pat metu aptariame Baltijos užterštumo problemas.
– Kodėl nusprendėte, kad salėse vyraus mėlyna spalva?
– Iš tiesų – labai mėlyna paroda. Dizainerės Julija Račiūnaitė ir Inga Navickaitė-Drąsutė pasiūlė M.K.Čiurlionio kūrinius kabinti ant jiems specialiai parinktos mėlynos spalvos, o pačioje parodoje sienų spalva kinta nuo šviesiausio iki tamsiausio mėlyno atspalvio: nuo šviesios jūros iki tamsaus kosmoso.
– Kuo ši paroda gali nustebinti tuos, kurie puikiai žino M.K.Čiurlionio kūrybą?
– Muziejaus lankytojai įpratę matyti M.K.Čiurlionio paveikslus iškabintus atskiroje erdvėje. O šioje parodoje bus galimybė pamatyti gerai žinomus kūrinius kitame kontekste, atrasti naujų sąsajų ir su klasikų, ir su šiuolaikinių menininkų kūryba.
– Turbūt parodą lydės ir papildoma veikla – paskaitos, seminarai, diskusijos ar kūrybinės dirbtuvės?
– Taip, tuo rūpinasi ne tik organizacinė komanda, bet ir muziejaus Edukacijų skyrius: muziejuje vyks ekskursijos (tiek specializuotos su kviestiniais lektoriais, tiek pažintinės), specialiai parodai paruoštos edukacijos ir edukacinė zona, Edukacijų skyrius yra paruošęs ir žaidybinį turą šeimoms.
Bus daug įdomių renginių, susijusių su paroda, todėl kviečiu sekti muziejaus naujienas socialiniuose tinkluose („Facebook“ ir „Instagram“). Parengtas ir parodos katalogas.