Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Taikomosios dailės ir dizaino muziejus balandžio 17 d. lankytojus pakvietė į parodos „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ atidarymą. Ji veiks iki rugsėjo 14 d.
Retrospektyvinėje parodoje, skirtoje S.Ušinsko 120-osioms gimimo metinėms, galima išvysti tapybos darbų, vitražų ir jų eskizų, marionečių ir jų rentgenogramų, scenografijos ir teatro kostiumų eskizų.
Parodą papildo išskirtiniai archyviniai kadrai, lėlinės animacijos filmas „Storulio sapnas“, specialus dokumentinis filmas apie S.Ušinsko kurtus vitražus Lietuvos bažnyčioms.
Buvo žmogus orkestras
„Tai nacionalinės svarbos įvykis, – sakė A.Gelūnas. – S.Ušinskas ne tik pelnytai minimas šalia kitų Lietuvos meno didžiūnų, tokių kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Petras Kalpokas ar Justinas Vienožinskis, bet ir neabejotinai yra tarptautinio kalibro figūra.
Tai neatsitiktinai patvirtina jo apdovanojimai svarbiose parodose Paryžiuje ir Niujorke. Kaip skelbia parodos pavadinimas, S.Ušinsko kūryba yra tarsi milžiniškas ledkalnis, kurio paprastai matome tik nedidelę dalį, o čia lankytojai turės išskirtinę progą patirti visą jos spektrą.“
LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus direktorė Džiuljeta Žiugždienė S.Ušinską pavadino žmogumi orkestru: „Jis – vitražistas, grafikas, tapytojas, scenografas, teatro dailės kūrėjas. Šiose srityse ši unikali asmenybė, sugebėjusi sujungti lietuvišką mokyklą ir Vakarų Europos avangardinio meno laimėjimus, paliko ryškų pėdsaką.“
Kūrybos amplitudė – plati
Profesorius S.Ušinskas (1905–1974) – vienas žymiausių XX a. lietuvių dailininkų, išskirtinio talento tapytojas, grafikas, vitražistas, stiklo dailininkas, scenografas, dailės pedagogas – įkvėpimo sėmėsi iš kubizmo ir konstruktyvizmo. Jis mokėsi pas Fernand’ą Leger ir ukrainiečių, žydų scenografijos meistrę Oleksandrą Ekster, sukūrė savitą ir nepakartojamą kūrinių stilistiką.
Tarp garsių jo kūrinių – lėlės pirmam profesionaliam lėlių teatro spektakliui pagal Antano Gustaičio pjesę „Silvestras Dūdelė“. Lėlės buvo panaudotos ir pirmam garsiniam lietuvių marionečių filmui „Storulio sapnas“.
Tarpukario teatro istorija neįsivaizduojama be šio dailininko. Jis sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų Valstybės teatro spektakliams, o Williamo Shakespeare’o komedijai „Dvyliktoji naktis“, Balio Dvariono baletui „Piršlybos“ (pastatyti 1933 m.) kurti scenografijos eskizai 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje apdovanoti aukso medaliu.
S.Ušinskas laikomas ir šiuolaikinio Lietuvos vitražo tėvu, ištobulinusiu šią technologiją.
Istorinės drobės – nerodytos
Parodos lankytojai turės galimybę išvysti rečiau eksponuojamus meninio stiklo darbus, įspūdingą pano ir dar neeksponuotas istorines drobes.
Pano „Lietuva“ (1939 m.) sukurtas Lietuvos valstybės užsakymu ir rodytas 1939 m. Niujorko pasaulinėje parodoje. Kūrinys yra net 33 kvadratinių metrų dydžio, susideda iš 24 dalių, pagamintas vaško ir temperos technika.
Vienoje istorinių drobių „Lucko suvažiavimas 1429 m. (Vytautas Didysis Lucko pilyje)“ (1939 m.) vaizduojamas suvažiavimas, kuriame buvo sprendžiamas Vytauto Didžiojo vainikavimo karaliumi klausimas. Paveikslo centre – Šventosios Romos imperatorius ir Vengrijos karalius Zigmantas I ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Priekyje kairėje nutapyti Lenkijos karalius Jogaila su žmona Sofija ir Krokuvos vyskupas Zbignevas Olesnickis.
Paveikslas „Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas kerta kardu į Maskvos Kremliaus vartus 1369 metais“, perteikiantis kunigaikščio galią plečiant Lietuvos teritoriją ir jos įtaką, eksponuotas 1939 m. Niujorko pasaulinėje parodoje, Lietuvos paviljono Garbės salėje, ir apdovanotas Didžiuoju prizu. („Sostinė“)