Vilniaus bažnyčių dailininko tapyba – rūmuose
Valdovų rūmų lankytojai šią vasarą turi išskirtinę progą pažinti vieną žymiausių Abiejų Tautų Respublikos baroko epochos dailininkų – Simoną Čechavičių (Szymoną Czechowiczių, 1689–1775). Lenkijoje gimęs, Italijoje tapybos mokęsis S.Čechavičius buvo žinomas religinės dailės kūrėjas, dirbęs Lenkijoje, Lietuvoje, dabartinės Ukrainos, Baltarusijos miestuose, kurie anuomet priklausė Abiejų Tautų Respublikai.
XVIII a. viduryje gaisrams nuniokojus Lietuvos sostinę daug bažnyčių buvo rekonstruojama vėlyvojo baroko stiliumi. S.Čechavičius buvo pakviestas sukurti paveikslus Šv.Ignaco Lojolos, Šv.Rapolo, Šv.Kazimiero, dominikonų, vizitiečių, augustinų bažnyčioms, tapė ir kitų Lietuvos miestų bažnyčioms. Estetine raiška iš visų dailininko Vilniuje nutapytų darbų išsiskiria altoriniai paveikslai, skirti Šv.Kotrynos bažnyčiai. Dalis šių paveikslų vėliau tapo įkvėpimo šaltiniu ir S.Čechavičiaus Pidhirciuose tapytiems darbams.
Tarptautinėje parodoje „Simonas Čechavičius. Baroko meistras Pidhirciuose“ eksponuojami dailininko kūriniai, priklausę Pidhircių rūmų (Ukraina) meno kolekcijoms. Paveikslai keletą šimtmečių puošė reprezentacines ir gyvenamąsias Pidhircių erdves, tačiau vaizduojami siužetai, motyvai yra artimai susiję ir su S.Čechavičiaus kūryba Vilniuje.
Dar viena Valdovų rūmų muziejaus paroda pasakoja apie baroko epochos grožį ir prabangą – „Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos“. Čia lankytojai ras ir puošnių ginklų, ir Lietuvos didikų portretų – dauguma jų šiandien vertinami kaip Europos baroko kultūros paveldas.
Latvijos juvelyrika – papuošalai ir jų žmonės
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje šį savaitgalį dar galima aplankyti šiuolaikinės Latvijos juvelyrikos parodą „Prisiliesti ir pajausti“. Sekmadienis – paskutinė jos eksponavimo diena. Parodoje pasakojamos istorijos apie žmones, jų papuošalus ir juos sukūrusius menininkus. Eksponuojamos Latvijos juvelyrikos meno asociacijos narių sukurtos papuošalų kolekcijos kartu su jų parinktų modelių portretais.
„Paroda subūrė stipriausius Latvijos juvelyrus: tai pirmoji tokio masto Latvijos juvelyrikos paroda Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo“, – sakė parodos kuratorė latvių juvelyrė Ginta Grūbė.
Muziejuje eksponuojamos 23 Latvijos juvelyrikos meno asociacijos menininkų sukurtos papuošalų kolekcijos kartu su menininkų parinktų modelių portretais. Papuošalai buvo kurti gydytojams, mokytojams, studentams, sau, artimiesiems ir kolegoms.
Pasakodami įtraukiančias istorijas papuošalų savininkai išsakė savo mintis ir jausmus atsakydami į menininkų pateiktus klausimus. Garso įrašuose užfiksuoti atsakymai atskleidžia įdomų, dažnai netikėtą požiūrį į juvelyrinių dirbinių ir jų savininkų santykį. Parodos erdvė prisipildo balsų, kurie anksčiau buvo mažiau pažįstami, nežinomi ar nebylūs. Dalis šių įžvalgų yra parodos kataloge.
Italijoje tapybos mokęsis S.Čechavičius buvo žinomas religinės dailės kūrėjas
Parodoje eksponuojamos papuošalų kolekcijos kartu su modelių portretais.
Dvi karalienės: Barbora Radvilaitė susitiko su Kotryna Jogailaite
Istorijų namuose galima apžiūrėti tarptautinę parodą „Karalienė, karalystė ir jausmai“. Ji pasakoja apie dvi XVI a. Lietuvos diduomenės moteris – Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę. Paskutinį mėnesio sekmadienį į šią parodą bilietą galima įsigyti su 50 proc. nuolaida. Barbora tapo Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, o Kotryna – Švedijos karaliene. Istorijų namuose pirmą kartą Lietuvoje eksponuojami autentiški su karalienių gyvenimu susiję eksponatai iš Vengrijos, Švedijos ir Lenkijos.
Išskirtinis eksponatas – Varšuvos nacionaliniame muziejuje saugomas Oršos mūšio paveikslas, kuriame įamžintas Barboros Radvilaitės tėvas Jurgis Radvila – viena ryškiausių to meto karinių figūrų, vadintas Nugalėtoju. Įspūdingi Izabelei Jogailaitei – Kotrynos seseriai – priskiriami papuošalai ir stalo įrankiai, atvežti iš Vengrijos nacionalinio muziejaus. Itališko meistriškumo, inkrustuoti brangakmeniais ir krištolu objektai atskleidžia Jogailaičių giminės estetinį skonį, ambicijas ir kultūrinį išprusimą. Iš Švedijos pirmą kartą į Vilnių atvežta ir Kotrynos Jogailaitės vestuvių karūna – XVII a. pagaminta jos replika.
„Daug šimtmečių istorija buvo rašoma vyrų rankomis ir matoma vyrų akimis. Tai sukūrė iliuziją, kad pasaulio eigą formavo vien vyrai, – jie kūrė politiką, meną, lėmė likimus. Barbora ir Kotryna – ne tik istorinės figūros, bet ir gyvi liudijimai, kad moterys visada dalyvavo istorijoje: kūrė, jautė, rizikavo, kentėjo ir keitė pasaulį – net jeigu jų vardai nebuvo įrašyti pirmuose puslapiuose“, – sakė parodos koncepcijos autorė ir viena kuratorių Julija Janus.
Perkeltos bažnyčios palėpėje surasti M.K.Čiurlionio tėvo vargonai
Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į parodą „Vargonai ir Čiurlioniai“, kurioje pristatoma Čiurlionių šeimos atminimui svarbi vertybė – vargonai, rasti Kabelių Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios palėpėje. Ekspoziciją papildo kompozitoriaus Gintaro Sodeikos audiovizualinė instaliacija „Sferų harmonija“, kuri susieja lankytoją su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vaikystės aplinka, nutiesia menamą tiltą tarp praeities ir dabarties.
Istoriniai tyrimai leidžia teigti, kad šie vargonai kadaise buvo įrengti senojoje Ratnyčios bažnyčioje, kurioje 1876–1877 m. vargonavo M.K.Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis. Unikalus artefaktas siejamas su garsaus menininko vaikyste, Ratnyčios ir Kabelių istorija.
LDK pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega apie 1650 m. fundavo pirmąją Ratnyčios bažnyčią. Dabartinė mūrinė Šv.apaštalo Baltramiejaus bažnyčia – jau ketvirtoji katalikų šventovė Ratnyčioje. Ją 1905–1910 m. statė karštas lietuvių patriotas, Čiurlionių šeimos bičiulis kunigas Pranas Bernotas. Pradėjus statyti naują bažnyčią senoji medinė bažnyčia su visu jos inventoriumi ir vargonais nugabenta į Kabelius, esančius už 20 kilometrų.
2020 m. menotyrininkė Aušra Česnulevičienė Kabelių Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios palėpėje atrado senųjų Ratnyčios vargonų dalis. Jos perduotos saugoti Bažnytinio paveldo muziejui ir įrašytos į Kultūros vertybių registrą.
Fotografė pažvelgė į negalią ir seksualumą parodoje „Malonumas“
Radvilų rūmų dailės muziejuje surengta Janinos Sabaliauskaitės fotografijų paroda „Malonumas“, plėtojanti menininkei būdingas seksualumo temas. Monikos Kalinauskaitės kuruotos ekspozicijos centre – malonumas, kūniškumas, meilė sau ir kitam, patiriama ir išreiškiama su įvairiomis negaliomis gyvenančių žmonių. Menininkė skatina nustumti į šalį šablonus ir kurti erdvę visų kūnų seksualumui ir malonumo išraiškoms.
Eksponuojamos atviros meninės nuotraukos, nagrinėjančios seksualumo, kūniškumo ir intymumo temas. Dėl turinio pobūdžio paroda nerekomenduojama jaunesniems nei 14 metų lankytojams. Jaunesni asmenys kviečiami apsilankyti prižiūrint suaugusiesiems.
„Seksualumas man yra orumas. Tai maištas, žaismingumas, tyrinėjimas, santykis ir dar daugiau. Atsisakymas jaustis amžinai kaltam dėl savųjų troškimų ir valia priešintis primetamam aseksualumo matymui. Man tai yra pareiškimas: mes norime mylėti ir mylėtis“, – sakė vienas projekto dalyvių filosofas Žygimantas Menčenkovas.
J.Sabaliauskaitė (gim. 1991 m.) – Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje gyvenanti fotografė, savo darbuose jautriai dokumentuojanti LGBTQ+ bendruomenės gyvenimą, seksualumo raišką, džiaugsmą ir bendruomeniškumą.
Rodomi su karalienėmis susiję eksponatai iš Vengrijos, Švedijos ir Lenkijos.
J.Sabaliauskaitė užfiksavo jautriausias savo herojų gyvenimo akimirkas.
Parengė Rūta MIKŠIONIENĖ
Istorikai mano, kad šiais vargonais vargonavo M.K.Čiurlionio tėvas.