Nauja MO muziejaus paroda „Amžinai laikina“: kitoks žvilgsnis į meno istoriją

Pristatydama parodą MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė pabrėžė, kad pavadinimas „Amžinai laikina“ – simboliškas šiandienos politinėje situacijoje, kai ir vėl būtina susitelkti už laisvę, demokratinę kultūrą, žmogaus teises ir pabrėžti – nenorime, jog šie dalykai būtų laikini.

„Dialogiškumą laikome vienu svarbiausių principų parodose, tad šį kartą nusprendėme leisti kalbėtis meno kūriniams, kuriuos skiria didelis laiko tarpas. Atrodė prasminga užklausti, ką svarbaus ir rezonuojančio šiandien teiktų toks laiko tiltas,“ – mintimis apie parodos pradžią dalijosi M.Ivanauskienė.

Mintis kitokiu nei įprasta žvilgsniu pasižiūrėti į meno istoriją MO muziejuje brendo kurį laiką. Prie parodos komandos prisidėjus dailės istorikei prof. dr. Giedrei Mickūnaitei, nutarta į itin plačią temą leistis nagrinėjant amžinuosius egzistencinius klausimus, aplink kuriuos, nepriklausomai nuo laikmečio, įprastai sukasi kūrybos procesas.

Dailės istorikė, parodos kuratorė prof. dr. G.Mickūnaitė pasakoja, kad naujoji paroda siekia kalbėti ne apie meno istoriją, o iš jos.

„Pasinaudojome paprasta analogija – duona yra iš miltų, bet ne apie miltus. Lygiai taip pat paroda yra iš dailės istorijos, bet ne apie ją – pastaroji veikia kaip rišančioji medžiaga tarp atskirų kūrinių ir to, kaip šiandienė dailės istorija žiūri į senąjį meną nepaisant laiko“, – teigė G.Mickūnaitė.

Parodoje nesiekta senosios dailės kūriniams suteikti naujų kontekstų, kurių jie negalėjo turėti sukūrimo laikotarpiu. Skirtingi kūrinių kontekstai tarpusavyje sąveikauja per vizualumą ir bendrą temą.

„Suprantame, kad mitologinė kompozicija iš XVIII amžiaus, ko gero, nekalbės apie klimato kaitą. Kita vertus, galime atrasti netikėtų sąsajų – pavyzdžiui, nežinomo menininko sukurtas rytietiškos poros portretas meilės ir geismo temoje puikiai kalbasi su Roko Dovydėno keramika, kuri ironizuoja polinkį egzotizuoti mums mažiau pažįstamas kultūras. Taigi, parodoje dialogų gali būti labai įvairių – lankytojus kviečiame juos atrasti ne tik mums padedant, bet ir savarankiškai“, – ragino MO muziejaus kuratorė D.Barcytė.

Parodoje pristatoma dvylika skyrių–mizanscenų, kurias jungia laiko tema. Žmogus tampa parodos atspirties tašku – mizanscenose skleidžiasi kūno, savireprezentacijos temos, keliamas klausimas, kodėl vienais atvejais siekiame individualumo, o kitais – atsiremiame į bendrystę ir joje ieškome saugumo.

Čia pat tyrinėjama, kaip žmogus stengiasi paaiškinti nepaaiškinamus klausimus, suprasti pasaulio veikimą ir savo paties veikimą jame; šias temas neišvengiamai lydi nuo žmogiškosios būties neatsiejama meilė, baimė, taip pat atsigręžiama į dažną būdą susidoroti su užklupusiais sunkumais – humorą.

„Amžinai laikina“ pasakojimą užbaigia pasvarstymai apie tai, kodėl paklūstame taisyklėms, kokį vaidmenį gyvenime atlieka darbas ir kokius keliame lūkesčius sau bei mus supančiam pasauliui.

Kertines laiko sampratas įkūnija lankytojus pasitinkantys kūriniai: atveriamas XVI a. renesansinis altorius, įkūnijantis cikliškai besikartojančią praeitį, apie amžinybę kalbanti menininkės Selmos Selman „Auksinė vinis“, atlieta ardant ir lydant kompiuterių motinines plokštes, ir Dalios Truskaitės instaliacija „Iš aukščiau“, leidžianti veidrodyje pamatyti nuolat besikeičiančią dabartį.

„Šias kultūrines laiko sampratas tęsia kiti kūriniai, todėl paroda konstruojama kaip daugialaikė erdvė, kurioje gramatiniai būtasis, esamasis ir būsimasis laikai keičiami atmintimi, patyrimu ir lūkesčiu“, – teigė prof. dr. G.Mickūnaitė.

Parodos pabaigą simboliškai žymi užuomina į kitą, ne kultūrinę laiko sampratą – geolaiką: apsvarsyti tai, kas pranoksta žmogų, kviečia Andriaus Arutiuniano instaliacija „Sintetiniai pratimai“ (2023 m.).

Šeštadienį, spalio 11-ąją, paroda atsivers su visą dieną trunkančiu renginių MOratonu. Jo metu greta ekskursijų su kuratorėmis bei susitikimų su parodos menininkėmis Laima Oržekauskiene ir Agata Orlovska lankytojų laukia pranešimai, diskusijos, spektaklio „Geismai, šventieji ir kiti pastebėjimai apie pasaulio begalybę“ fragmentai ir grupės „Abudu“ koncertas.

Pranešime „Apie ką kalbasi kūriniai parodoje?“ D.Barcytė ir prof. dr. G.Mickūnaitė leisis į įdomių faktų, netikėtų sąsajų ir iš pirmo žvilgsnio nepastebimų „Amžinai laikina“ detalių lukštenimą, o šių istorijų centre atsidurs patys parodos kūriniai.

Kintantį santykį su laiku ir amžinizmo fenomeną pranešime tyrinės filosofas Paulius Gritėnas, o apie galimybes savo laikinumą priimti šviesiai ir be nerimo diskutuos komikas Evaldas Jasaitis, psichologė psichoterapeutė Agnė Matulaitė, dramaturgas ir poetas Mindaugas Nastaravičius bei tekstų autorė, edukatorė Tautė Šumskė.

Viena parodos temų – meilė – MOratono metu patirs muzikinį skerspjūvį: apie besikeičiančias ar amžinai išliekančias meilės dainų tendencijas kalbėsis LRT popmuzikos vyr. redaktorius, žurnalistas Ramūnas Zilnys, grupės „Abudu“ lyderis Domantas Starkauskas, LRT televizijos ir radijo laidų vedėja, žurnalistė Gerūta Griniūtė bei atlikėja Aistè.

Vakarą uždarys sapniški ir žiūrovus į vyksmą įtraukiantys režisieriaus Pauliaus Markevičiaus spektaklio „Geismai, šventieji ir kiti pastebėjimai apie pasaulio begalybę“ fragmentai ir alternatyviojo roko grupės „Abudu“ koncertas.

MOratono renginiuose lankytojai kviečiami dalyvauti su muziejaus bilietu.