Piešimas ant pastato sienos truko septynias dienas, tačiau kūrybinis procesas ir pasiruošimas darbui užtruko daug ilgiau. Teko tiksliai išmatuoti ir sieną, ir kūrinį, apskaičiuoti proporcijas. Tuomet sieną padalinus kvadratais į kiekvieną jų ir buvo piešiamas kūrinio fragmentas.
K.Petrulis pasakoja, kad šis projektas jam nebuvo tik techninis iššūkis – tai asmeniškas darbas.
„Daug laiko užėmė paties piešinio analizė. Norėjau perpiešti, o ne nukopijuoti, todėl labai atidžiai studijavau eskizus, patį darbą, kokia eiga, kas ir kaip buvo nupiešta. Bandžiau panašiais būdais perpiešinėti tą pačią kompoziciją, tik daug didesniu formatu“, – apie kūrybinį ir techninį procesą pasakojo menininkas.
Naujam gyvenimui prikelti Kipras pasirinko vieną iš 2005 m. A.Petrulio (1915–2010) sukurtos šešių šilkografijos darbų serijos kūrinių. Jis buvo nupieštas tušu, naudojant teptuką ir plunksną.
„Kodėl būtent šis darbas? Tiesiog jaučiau, kad jis čia geriausiai tiks. Labai daug lietuviško meno yra tarsi pamiršta, visiems patinka tie patys dalykai. Mano tikslas buvo šiek tiek praplėsti akiratį ir žinojimą“, – sako Kipras.
Vieta kūriniui taip pat pasirinkta neatsitiktinai. Kiprui buvo svarbu, kad jis būtų matomas kuo platesnei auditorijai ir primintų, jog lietuviškas menas – įvairus ir gyvas. („Sostinė“)