Ryškiausia artėjančio aukciono dailės „žvaigždė“ – Napoleono Ylakavičiaus „Moters portretas“.
„Šio autoriaus darbai meno rinkoje yra itin reti. Mūsų aukciono istorijoje tai – antrasis N.Ylakavičiaus kūrinys, o visų Lietuvos aukcionų istorijoje – vos trečiasis pasiūlytas šio menininko darbas“, – sakė ARS VIA aukciono vadovas Algirdas Petraitis.
Biržuose gimęs dailininkas, Vilniaus meno mokyklos auklėtinis N.Ylakavičius (1811–1861) didžiąją gyvenimo dalį praleido emigracijoje, į kurią pasitraukė po 1831 m. sukilimo ir į tėvynę grįžo tik 1857 m.
Atsižvelgiant į signatūroje nurodytą „Moters portreto“ sukūrimo datą – 1852-uosius, galima teigti, kad portretas greičiausiai buvo nutapytas Paryžiuje. Į Prancūzijos sostinę tais metais dailininkais atvyko iš Bordo, o tų pačių metų pabaigoje N.Ylakavičius persikėlė į Londoną, kur tapo karalienės Viktorijos dvaro portretininku.
1857 m. dailininkas sugrįžo į Vilnių ir apsigyveno Vokiečių gatvėje, vadinamajame Samsono name (dabar Vokiečių g. 10), kur turėjo savo studiją, tapusią susitikimų vieta Vilniaus menininkams ir inteligentams. N.Ylakavičius mirė 1861 m. lapkričio 7-ąją, palaidotas Sudervės parapijos kapinėse.
Iš tautinio romantizmo epochos
Aukcionas turės ką pasiūlyti ir Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) palikimo gerbėjams: lotuose – net trys šio garsaus dailininko grafikos pavyzdžiai. Jau gyvenimo saulėlydyje sukurtas ofortas „Šventos Onos bažnyčios vaizdas Vilniuje“ atskleidžia gotikos architektūros grožį, o du grafikos darbai iš jaunystės studijų Romoje laikų priklauso 1766 m. išleistam Nerono Aukso rūmų freskų albumui.
Iš aukcione pristatomo XIX a. dailės palikimo dėmesio vertas lietuvių kilmės tapytojo Kazimiero Alchimavičiaus (1840–1916) piešinys „Raudotojos“, sukurtas kaip eskizas paveikslui „Gedimino laidotuvės“.
Gimęs netoli Dieveniškių, jaunystėje K.Alchimavičius dalyvavo 1863 m. sukilime, po kurio buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs mokėsi dailės ir netrukus tapo Varšuvoje, kurioje įsikūrė, pripažintu dailininku. K.Alchimavičius mėgo istorinę tematiką ir tautinį romantizmą, tačiau minėtus siužetus perteikdavo realistinės tapybos priemonėmis.
Vilniaus istorijos kolekcininkus neabejotinai sudomins Juozapo Kamarausko (1874–1946) nedidukė, 1895 m. nutapyta „Vilniaus pilis“. J.Kamarauskas, kaip ir kiti jo kartos lietuvių tapytojai, mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. Vėliau išvyksta studijuoti į Sankt Peterburgą, o į Vilnių gyventi sugrįžta tik 1922-aisiais, tapęs jau brandžiu menininku.
Pragyvenimui užsidirba restauruodamas ir kopijuodamas religinio turinio paveikslus, sudarinėdamas Vilniaus miesto planus, projektuodamas banknotus ir pašto ženklus. Savo paveiksluose dažniausiai vaizdavo Vilniaus, Kauno, Gardino, Trakų pilis ir miestų panoramas.
Brangiausiai įvertintas paveikslas
Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) – visada laukiamas autorius Lietuvos dailės aukcionuose, jo paveikslai mėgstami ir vertinami šalies kolekcininkų.
1915 m. nutapytas „Pusiaunaktis Murmane“ – vienas įdomiausių A.Žmuidzinavičiaus peizažų, nutapytas greičiausiai pagal etiudą, sukurtą prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą, kai dailininkas kartu su gamtininku Tadu Ivanausku leidosi į kelionę po Kolos pusiasalį, tuomet vadintą Murmanu.
Paveiksle įamžinta šiaurietiška „baltoji naktis“, kai netgi pusiaunaktį lauke tebetvyro prieblanda. Norėdamas ją perteikti, autorius renkasi santūrias spalvas, pilkai rusvą koloritą. Tačiau saulės spinduliai, besiveržiantys pro tirštą debesų sluoksnį, prašyte prašosi ryškesnių spalvų, ekspresyvių potėpių, sukurdami lengvai banguojantį, būdingą A.Žmuidzinavičiui gamtos motyvų ritmą.
„Peizažas „Pusiaunaktis Murmane“ – solidžiausiai įvertintas šio aukciono dailės kūrinys: jo pradinė kaina siekia 55 tūkst. eurų. Jei paveikslui pavyktų atrasti naują šeimininką, jis taptų brangiausiu A.Žmuidzinavičiaus paveikslu, kada nors parduotu aukcione“, – teigė A.Petraitis.
Tačiau dailininko gerbėjams ARS VIA jubiliejinis aukcionas siūlo ir daug kukliau įkainotą, mažesnio formato, labiau tradicinių motyvų A.Žmuidzinavičiaus peizažą, vaizduojantį Lietuvos kaimą Nemuno slėnyje. Taip pat ir šio autoriaus amžininkų – Jono Mackevičiaus, Adomo Varno, Kazio Šimonio peizažus.
Likimu susieti su Vilniumi
Lenkų kilmės menininkas Stanisłovas Jarockis (1872–1944) gimė Varšuvoje, studijavo dailę gimtajame mieste, taip pat Krokuvoje, Paryžiuje, Miunchene, Romoje. Tačiau nuo 1898 m. jis nuolat gyveno Vilniuje ir buvo žinomas kaip Vilniaus patriotas, aktyviai dalyvavęs viešajame miesto gyvenime.
S.Jarockis priklausė Vilniaus mokslo bičiulių draugijai, Lenkijos kraštotyros draugijos Vilniaus padaliniui ir kitoms organizacijoms. Jo rankomis buvo restauruota Vilniaus katedros Šv.Kazimiero koplyčia. 1903 m. tapytas peizažas „Antakalnis“ – tai rudeniškos medžių lapijos įrėmintas žvilgsnis nuo Gedimino kalno viršaus į Neries vingį Antakalnio pusėje.
Galbūt mažiau pažįstame Pinką Kremenį (1890–1981) – litvakų kilmės tapytoją ir skulptorių, Vilniaus piešimo mokyklos auklėtinį ir vadinamosios Paryžiaus mokyklos atstovą.
„Personažas miške“ – retas ir itin įdomus ankstyvosios tapybos pavyzdys. Skirtingai nuo vėliau dailininką garsinusių peizažų, portretų ir natiurmortų, tai fantastinė siužetinė kompozicija, pasižyminti mistine nuotaika, alegoriškumu ir žanriniu neapibrėžtumu. Šis P.Kremenio paveikslas labiau nei kiti jo tapybos darbai artimas art nouveau stilistikai, kurią išduoda vingrios linijos, savotiškas neišbaigtumas ir personažo paslaptingumas.
Savito braižo menininkai
Legendinė asmenybė, tapytojas ir poetas, mokytojas, kurio vardu pavadinta dailės mokykla Kaune, Antanas Martinaitis (1939–1986) tapė paveikslus, kurių siužetai tarsi atklydę iš poetų fantazijų, meno istorijos ir magiškos realybės.
„Peizažas su aviliais“, sukurtas vėlyvuoju kūrybos periodu, vibruoja pavasarišku koloritu, kuriame medžių kamienai ir bičių aviliai susilieja į vientisą, pilną žalių, melsvų ir baltų atspalvių audinį. Vaizdas, alsuojantis žydinčios gamtos pilnatve, kartu ir paprastas, ir poetiškas – saulėje mirguliuojanti žiedų ir lapų jūra, bičių garsų ir gyvenimo džiaugsmo pagava.
Stanislovas Kuzma (1947–2012) savo gyvenimą paskyrė skulptūros menui. Jo kūriniai – lengvai atpažįstami, modernūs, greitai susilieję su Vilniaus miesto viešosiomis erdvėmis, 1996 m. buvo įvertinti Nacionaline kultūros ir meno premija. Bronzinė skulptūrinė kompozicija „Mindaugas ir Morta“ buvo sukurta konkursui, kurio tikslas – įamžinti vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą. Šioje kompozicijoje atpažįstame S.Kuzmos braižą – charakteringai išilgintas figūras su nedidelėmis galvomis ir plastiškai jas apjungiančią geometrinę formų ritmiką.
Aukcione galima rasti ir kitų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų darbų: Povilo Ričardo Vaitiekūno paveikslą „Akmuo ir laikrodis“, Arvydo Šaltenio jaunystės drobę „Tėvas“, tris nedidukus Mindaugo Skudučio tapytus kūrinius.
„Aš niekada nebūsiu miręs ir gyvas“
„I will never be dead and alive“ – taip vadinasi 2012 m. nutapytas jauno dailininko Jono Jurciko (1986–2020) paveikslas, atliepiantis 500 metų anksčiau Jeronimo Boscho sukurtą „Keliautoją“. Šiuolaikinis dailininkas atkartojo išlinkusios Keliautojo figūros judesį ir kai kurias detales – skirtingus batus ant kojų, senovinę kuoką rankoje. Tačiau vietoje J.Boscho buitinio peizažo čia – abstraktus, ryškus, dramatiškas ir pabrėžtinai nuo bet kokių socialinių atributų išvalytas dirbtinis scenovaizdis.
Talentingas tapytojas, tragiško likimo menininkas J.Jurcikas per savo trumpą gyvenimą spėjo surengti vos dvi personalines parodas. Dėmesys į jį buvo atkreiptas 2011 m., kai J.Jurcikas Baltijos šalių jaunųjų menininkų konkurse laimėjo Jaunojo tapytojo prizą. Tuomet keletą jo darbų įsigijo Modernaus meno centras, vėliau virtęs MO muziejumi.
J.Jurciko kūriniai intriguoja ryškumu, plakatiškumu, dideliais formatais ir netikėtais sugretinimais. Jis turėjo gebėjimą viename paveiksle prasmingai susieti paradoksalias situacijas, atėjusias iš skirtingų kultūrinių kontekstų.
Poetų autografai ir Radvilų sidabras
Senųjų knygų skyriuje dėmesį atkreipia paskutinė Vilniuje veikusios brolių Kuzmos ir Leono Mamoničių spaustuvės išleista knyga, datuota 1617 m., o taip pat labai retas Radvilos Našlaitėlio „Kelionės į Jeruzalę“ egzempliorius, 1756 m. išleistas Košicės mieste Slovakijoje.
Parduodama ir viena iš ankstyviausių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus Poezijos rinktinių (Antverpenas, 1634 m.), 1627 m. Abiejų Tautų Respublikoje išleistas elzevyras, Leono Tarasevičiaus medžio raižinių atspaudais iliustruotas Graikų katalikų apeigynas (Vilnius, 1692 m.), Motiejaus Valančiaus dvitomis „Žemaičių vyskupystė“ (Vilnius, 1848 m.) bei kiti vertingi leidiniai.
Aukcione bus galima įsigyti Radvilos Našlaitėlio LDK žemėlapį (Amsterdamas, 1643 m.), vadinamą Lietuvos kartografijos pasididžiavimu, dvi Juozapo Ozemblovskio litografijas (Vilnius, 1843 m.), Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus muziejaus albumą“ (Paryžius, 1858 m.).
Rankraščių skyriuje galima įsigyti poeto Jurgio Baltrušaičio rašytą atvirlaiškį, iš „Šaltinio“ leidyklos Seinuose 1907 m. išsiųstą Šlapelienės knygynui Vilniuje dėl reklamos žurnale, o taip pat Salomėjos Nėries laišką, 1939 m. rugsėjo 1-ąją (pirmąją Antrojo pasaulinio karo dieną) parašytą vilniečiui žurnalistui Vladui Abramavičiui, linkint „jėgų sunkiomis lenkų tautai dienomis“.
Aukcione – ir Seinų vyskupo Antano Baranausko 1900 m. sprendimas paskirti kunigą Pranciškų Kurą Šakių parapijos administratoriumi, ir Jono Basanavičiaus 1918 m. rašytas atvirlaiškis vaistininkui Jurgiui Milančiui dėl paskaitos Lietuvių mokslo draugijoje.
O jei mėgstate kolekcionuoti tvirtesnius ir paprasčiau saugomus daiktus – jūsų dėmesiui sidabriniai, paauksuoti ir, žinoma, prabuoti daugiau kaip 2,5 kg kartu sveriantys ąsotis ir dubuo su išgraviruotais kunigaikščių Radvilų herbais, veikiausiai tarnavę kuriuose nors kunigaikščių Radvilų rūmuose.