Knygų ženkluose – ir erotikos motyvai

Ekslibrisai – knygų vizitinės kortelės. Pastarojoje publikacijoje minimus knygos ženklus numizmatine tematika, kuriuose vyrauja arklio (žirgo) ir raitelio motyvai, 1947–2005 metais numizmatams sukūrė įvairių šalių dailininkai, pasirinkdami savo mėgstamą atlikimo techniką – ofortą, medžio raižinį, medžio graviūrą, linoraižinį arba dviejų spalvų linoraižinį, litografiją ir cinkografiją.

Šiuose mažyčiuose grafikos kūrinėliuose atsispindi autorių sumanumas ir išradingumas pateikiant arklio arba raitelio siužetų įvairovę. Kai kuriems knygų savininkams autoriai ekslibrisus yra išraižę su užrašu „Ex libris numismaticis“ arba „Ex numismaticis“.

Arklio motyvas ekslibrise. Lietuvos grafiko Mariaus Liugailos (1953–2013) ekslibrise, kurį jis 1987 m. sukūrė Vokietijos Federacinės Respublikos numizmatui Reinholdui Jordanui, matome antikinės Graikijos monetą su arklio galva ir stovinčiu arkliu.

Po kelerių metų (1990 m.) jis ta pačia oforto technika išraižė knygos ženklą ir Lenkijos numizmatui Lechui Kokocinskiui, kuris domėjosi ir rinko antikines monetas. Jame pavaizduota Graikijos kolonijos Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje Pantikapėjoje (dabar Kerčė Kryme) III a. pr. Kr. kaldinta sidabrinė tetradrachma su besiganančiu arkliu.

Arklio atvaizdą taip pat galima pamatyti ir keltų genčių III–I a. pr. Kr. kaldintose monetose, iš kurių viena atsispindi Vengrijos grafiko Antalo Ferio (1908–1994) savo šalies numizmatui Istvanui Szigeti (1908–1981) 1961-aisiais sukurtame miniatiūriniame meno kūrinyje.

1985 m. lenkų grafikas Henrykas Grajekas (1940–2003) jau minėtam R.Jordanui taip pat išraižė knygos ženklą  su keltų monetoje pavaizduotu arkliu.

Lenkijos grafikas Józefas Wanagas (1921–1987) 1983 m. sukūrė įdomaus turinio ekslibrisą Jadwygai Zawadzkai. Jame pavalkų fone pavaizduota 1981 m. kaldinta bandomoji 100 zlotų vertės sidabrinė kolekcinė moneta su arkliu (kumele) ir kumeliuku.

Nežinia, tiksliai kuriais metais buvo sukurtas ekslibrisas Suomijos numizmatui ir numizmatinių publikacijų autoriui Hansui Holstui (1891–1956), kuris domėjosi ir antikinėmis monetomis.

Ekslibrise matome jam 1951 m. draugų padovanotą medalio atvaizdą, kuris, matyt, buvo pagamintas graikiškos antikinės monetos – dekadrachmos, kaldintos Sirakūzuose (Sicilija), pagrindu, nes jame pavaizduotas dviratis kovos vežimas, pakinkytas keturiais arkliais, ir virš jo pergalės deivė Nikė, rankose laikanti laurų vainiką. Jo autorius nežinomas.

1976-aisiais žinomas Lietuvos grafikas Valerijonas Jucys (1930–2016) šių eilučių autoriui taip pat išraižė bibliotekinį knygos ženklą, kuriame pavaizduotas arklys, traukiantis vežimą (karietą) su sėdinčia nuoga moterimi, o vežimo ratai parodyti su Zigmanto III Vazos trigrašio aversu ir Jono Kazimiero trigrašio reversu. Beje, daugelyje V.Jucio sukurtų ekslibrisų vyrauja humoro, meilės ir erotikos motyvai.

Pagal atlikimo techniką ir turinį dėmesį patraukia čekų numizmato Oldricho Šafáro (1921–2004) knygos ženklas, kuriame parodytas artojas su dviem pakinkytais arkliais ir plūgu išartu monetų lobiu. Šį mažosios grafikos kūrinį jam 1987 m. sukūrė brolis Karelas Šafáras (1938–2016).

Raitelio motyvas ekslibrise. Kai kuriuose numizmatams skirtuose knygų ženkluose yra pavaizduotas ne tiktai arklys, bet ir jojantis raitelis su kalaviju.

1947 m. lenkų dailininkas Januszas Wieczorekas (1926–1978) lietuviškų monetų rinkėjui ir tyrinėtojui Antanui Domaradzkiui (1896–1978), gyvenančiam Gdanske, sukūrė ekslibrisą, kuriame parodyta išskirtinė lietuviška moneta iš jo kolekcijos – Žygimanto Augusto 1566 m. Tykocino kalykloje kaldinto grašio reversas su raiteliu – Vyčiu.

Jojantį raitelį matome ir ant kitų šalių ekslibrisų. Antai Willemo Karelio de Bruijno (1928–2018), monetų ir numizmatinių ekslibrisų rinkėjo, knygos ženkle parodyta Nyderlandų Utrechto provincijos moneta dukatonas – šarvuotas riteris (vadinamasis sidabrinis raitelis), mojuojantis kalaviju ant šuoliuojančio žirgo. 1983 m. jam šį ekslibrisą sukūrė Lenkijos grafikas Zbigniewas Dolatowskis (1927–2001).

O štai 1984 m. išraižytame Antalo Ferio ekslibrise vokiečių numizmatinių ekslibrisų rinkėjui Udo Franzui matome Anglijoje 1821 m. kaldintos sidabrinės kronos reversą su šv.Jurgiu ant žirgo, nuduriančiu drakoną.

Savo kompozicija iš kitų ekslibrisų išsiskiria monetų rinkėjo Guntherio Hofmanno iš Vokietijos knygos ženklas, kurį jam 2005 m. sukūrė Peteris Guttleris. Šioje miniatiūroje pavaizduota mūza ant balto žirgo su mūrininko, kalvio ir žvejo atributika. Šiame knygos ženkle taip pat parodytas Vokietijos (Frankonijos regiono) 1693 m. guldeno (2/3 talerio) aversas ir reversas.

1969-aisiais buvo sukurtas ekslibrisas Leningrado inžinieriui, medalių rinkėjui ir jų tyrinėtojui Dovydui Robinsonui (1930–1992), kuriame pavaizduotas medalis su garsiuoju Petro I paminklu („Variniu raiteliu“), kuris buvo pastatytas 1782 m. Senato aikštėje Sankt Peterburge. Šio ekslibriso autorius iki šiol nežinomas.