„Rūsiai yra mažiausiai paliesti įvairių epochų statybų ir architektūros stilių. Jų mūre atsispindi senųjų kėdainiečių meistrystė, išmonė, patirtis ir miestietiškos kultūros tradicija. Sklando legendos, kad po Kėdainių senamiesčiu glūdi daugybė požemių ir tunelių, kuriais galima ne tik lengvai vaikščioti, bet ir iš vienos miesto pusės pereiti į kitą arba patekti į parką prie Dotnuvėlės upės bei klaidžioti ten stovėjusių dvaro rūmų požemiuose“, - lrytas.lt sakė archeologas A.Juknevičius.
Pirmuosius rūsius maždaug prieš 550 metų meistrai sumūrijo kairiojoje aukštutinėje Nevėžio terasoje, po Šv.Jurgio bažnyčia. Jie kol kas dar netyrinėti.
XVII amžiaus pradžioje rūsius iš netašytų akmenų ir gerai išdegtų molio plytų kėdainiečiai pradėjo mūryti po namais. Plytas mūrijo vadinamuoju gotikiniu būdu – eilėje vieną plytą padėdami šonu, kitą – galu. Taip pat – renesansiniu būdu: vieną eilę plytų dėdami šonais, o kitą galais. Jas klijavo riebiu kalkių skiediniu, kurį maišė su iš kalkakmenių išdegtomis kalkėmis ir iš upės iškastu smulkiu žvyru, o patalpų perdangas darė iš tašytų medžio sijų.
Šv.Jurgio bažnyčios rūsius iki šiol gaubia paslaptys. Pasakojama, kad šią bažnyčią XIV a. pradžioje pastatė kryžiuočiai. Joje jie gynėsi nuo lietuvių antpuolių ir buvo numarinti badu. Bažnyčios rūsiuose palaidoti jų palaikai, paslėpti ginklai ir šarvai. Istoriniai šaltiniai byloja, kad viename rūsyje ilsisi 1542 metais mirusio Kėdainių savininko ir Žemaitijos seniūno Jono III Radvilos palaikai.
Nemažiau paslaptingas ir miesto parke išlikęs dvaro rūmų rūsys. Kalbama, kad skliautuotu tuneliu įmanoma nueiti iki senamiesčio.
Manoma, kad po miesto Rotuše esančioje vienoje rūsio patalpoje 1654 metais buvo įrengtas kalėjimas, o kitoje – patalpa budeliui. Budelį miesto galvos skolindavo net sostinei Vilniui, ten už 30 auksinių jis nukirsdindavo nuteistus vagis. Budelio draugiją sudarė miestiečių smerkiamos, bet pageidaujamos laisvo elgesio moterys.
Šviesiosios gimnazijos restauruotuose rūsiuose mielai renkasi gimnazistai – čia vyksta klubų veikla, rengiami seminarai. Manoma, kad 1652–1655 metais šiose patalpose veikė Dancigo (Gdansko) piliečio Joachimo Jurgio Reto spaustuvė, kurioje 1653 metais buvo išspausdintas svarbiausias XVII a. evangelikų reformatų leidinys lietuvių kalba „Knyga nobažnystės krikščioniškos“. Po 1684 metais kilusio gaisro rūsys buvo rekonstruotas.
Po didinga renesansine evangelikų reformatų bažnyčia, statyta 1631–1652 metais, sumūryti šeši skliautuoti rūsiai miesto savininkams, kunigaikščiams Radviloms ir garbingiems miesto svečiams laidoti. Erdviame skliautuotame rūsyje po rytine bažnyčios dalimi įrengtas kunigaikščių Radvilų mauzoliejus. Šį mauzoliejų su restauruotuose sarkofaguose palaidotais Radvilų palaikais gali apžiūrėti visi miesto svečiai.
Leidinyje pateikiama nemažai vertingos informacijos ir apie kitus miesto rūsius, kuriuose šiuo metu veikia kavinės ar kitos privačios įstaigos.
„Tikimės, kad šis informacinis leidinys ne tik informuos ir sudomins visuomenę, padidins senamiesčio patrauklumą ir praturtins Kėdainių miesto istoriją, bet ir paskatins verslininkus pritaikyti Kėdainių senamiesčio rūsius viešosioms reikmėms“, - lrytas.lt sakė M.Rukšienė.
Knyga „Kėdainių senamiesčio rūsiai“ išleista 1000 egzempliorių tiražu. Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ji kainavo 5 tūkst. litų, o Kėdainių savivaldybei – 1500 litų.
Dalis informacinio leidinio tiražo išdalyta rajono mokykloms, bibliotekoms, Krašto muziejui, Turizmo informacijos centrui.