Afganistano lobiai po truputį grįžta į išsprogdintus muziejus

2009 m. spalio 18 d. 10:55
“The Guardian” ir lrytas.lt inf.
Kai šalyje siaučia karas, jos piliečiams labiausiai rūpi, iš kur gauti maisto ir kaip atstatyti susprogdintus namus – kultūros turtai netenka savo vertės. Tai gali patvirtinti Afganistano nacionalinio muziejaus kuratoriai. Kažkada ši institucija galėjo pasigirti viena turtingiausių senovinių eksponatų kolekcija visame pasaulyje. Tačiau per praėjusiame dešimtmetyje šalyje siautusią anarchiją dauguma šalies istorinių vertybių buvo išgrobstytos, šimtai daiktų išgabenti į užsienį.
Daugiau nuotraukų (1)
Vis dėlto dalis jų 2004-ųjų liepą atsidūrė Didžiosios Britanijos pasienio pareigūnų rankose – jie pavogtas vertybes konfiskavo Hitrou oro uoste. Britų muziejaus ekspertai iškart atpažino nepaprastai svarbius senovinius daiktus. Tik tuomet juos grąžinti teisėtiems savininkams nebuvo galimybių – Afganistano nacionalinis muziejus nebūtų galėjęs tinkamai pasirūpinti jokia didesne kolekcija.
Dar visai neseniai pietų Kabule stovinčiame ir ne kartą bombarduotame pastate ekspoziciją buvo galima apžiūrėti per pusvalandį. Po Afganistaną nuniokojusio pilietinio karo muziejuje lankytojai galėjo išvysti tik kelis daiktus, kurių dėl dydžio Talibanas nesugebėjo sunaikinti, bei seniai dingusių arba kur nors kitur laikomų eksponatų nuotraukas. Nors muziejaus pastatas buvo atstatytas po sprogdinimų, jame trūko įrangos saugoti didelei kolekcijai.
Tačiau ne vienerius metus Britų muziejaus saugyklose ir muitinėje laikytos 22 dėžės vertingų senovinių daiktų šiemet vasario mėnesį grąžintos į Kabulą. Jų atidengimo ceremonijoje dalyvavo Afganistano kultūros ministras, daugybė užsienio diplomatų, tarp jų ir Didžiosios Britanijos ambasadorius Markas Sedwillas.
„Afganistano žmonėms čia atiduodamas kultūrinis paveldas, kuris iš jų buvo beveik atimtas“, - sakė M.Sedwillas apie „šalies istoriją atgaivinančią“ parodą.
Klestėjimo metais aštuntajame dešimtmetyje muziejaus kolekciją sudarė per 70 tūkst. eksponatų. Nemanoma, kad grąžintieji daiktai – tos kolekcijos dalis; tai veikiau neseniai Afganistane išvogtos vertybės.
Vis dėlto pasak jau 40 metų Kabule gyvenančios JAV istorikės Nancy Hatch Dupree, dauguma jų labai panašios į originaliosios kolekcijos eksponatus. Moteris šią kolekciją gerai pažinojo ir aštuntajame dešimtmetyje parašė muziejaus gidą.
„Šitaip nusiunčiama nepaprastai svarbi žinia toms šalims, į kurias nukeliavo visas muziejaus turtas, - sako ji. - Panašios kolekcijos stovi Šveicarijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse, kurios turėtų perkratyti savo saugyklas, viską surasti ir grąžinti. Dar visai neseniai muziejus neturėjo galimybių priimti naujų eksponatų. O dabar pasaulis mato, kad muziejus atstatytas, darbuotojai grįžo ir mes galime patys pasirūpinti šiais objektais“.
Visą savo istoriją Afganistanas buvo įvairių civilizacijų sandūros taškas – tarptautinės prekybos maršruto, vadinamojo šilko kelio, dalis ir senovės karvedžių, nusižiūrėjusių Indijos turtus, puolimo koridorius.
Intensyvi prekyba ir migracija šaliai paliko vieną gausiausių visame pasaulyje archeologinių klodų. Dauguma vertingiausių radinių atsidūrė Afganistano nacionaliniame muziejuje. Vis dėlto jo pastatas negalėjo stovėti netinkamesnėje vietoje – ant fronto linijos tarp priešiškų jėgų, kariavusių dėl Kabulo, kai 1992-aisiais žlugo SSRS remiamo Muhammado Najibullah vyriausybė. 1994-aisiais į pastatą paleista raketa jį beveik visą sugriovė. Tai, kas iš jo liko, 2001-aisiais užgrobė Talibanas ir sunaikino visas vertybes, kurias laikė stabmeldiškomis.
Muziejaus vadovai tikisi, kad kada nors pavyks persikraustyti į kitas patalpas. Dabartinis, maždaug 9 km nuo Kabulo centro nutolęs, pastatas pastatytas trečiajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje, kai karalius Amanullahas Khanas norėjo modernizuoti šalį ir pastatyti naują miestą. Iš jo pastangų dabar belikę neoklasikinių valstybės pastatų griuvėsiai viename ilgiausios Kabulo gatvės gale.
Naujo pastato statybai trūksta lėšų ir lieka mažai vilties, kad vertingiausi aštuntajame dešimtmetyje muziejui priklausę eksponatai kada nors grįš į Kabulą.
„Dauguma vertybių dabar yra kažkurio privataus kolekcininko namuose, mes jų niekada neatgausime“, - sako knygą apie muziejaus istoriją rašanti mokslininkė iš JAV Joanie Meharry.
Vis dar abejojama, ar muziejus kada nors galės pasirūpinti vadinamuoju Baktrijos aukso lobiu – įspūdinga pirmo šimtmečio prieš Kristų apyrankių, sagčių ir auksinių papuošalų kolekcija. Ilgą laiką ji laikyta dingusia – ekspertai bijojo, kad ją išgrobstė vagys arba talibai išlydė ir auksą pardavė.
Tačiau paaiškėjo, kad šalyje prasidėjus neramumams keli drąsūs muziejaus kuratoriai vertingiausius papuošalus perkėlė į prezidento rūmų rūsius ir niekam neatskleidė slėptuvės, kol politinė padėtis nepasitaisė.
Šie aukso papuošalai ir kiti šalia Bagramo rasti senoviniai dirbiniai dabar keliauja po didžiuosius pasaulio muziejus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.