Lietuva buvo padalyta į 24 surašymo apygardas. Surašymo apygarda atitiko administracinę apskritį (šalyje buvo 20 apskričių) ir miestus, turinčius apskrities teises (Kauną, Šiaulius, Panevėžį, Vilkmergę). Apygarda buvo skirstoma į rajonus, o rajonai – į surašymo apylinkes.
Surašyme dalyvavo 3,1 tūkst. žmonių. Surašinėtojai buvo mokytojai, valstybinių ir visuomeninių įstaigų tarnautojai, aukštųjų ir specialiųjų mokyklų moksleiviai. Surašymo taisyklėse buvo pažymėta, kad, jei reikėtų pagalbos atliekant surašymą, tam tikram laikui nuo tiesioginių savo pareigų gali būti atleisti valstybės ir visuomenės tarnybų pareigūnai bei moksleiviai.
Duomenys iš apygardų telegrafu ir telefonu buvo siunčiami į Vyriausiąją surašymo komisiją, o po to – į Centrinį statistikos biurą, kur surinkta medžiaga buvo galutinai sutvarkoma. Surašymo medžiagos apdorojimas tęsėsi visus 1924 m. ir keletą 1925 m. mėnesių.
Pirmieji išankstiniai duomenys – gyventojų skaičius pagal lytį, pilietybę ir tautybes – buvo paskelbti 1923 m. pabaigoje. Rezultatų lentelės buvo publikuotos 1924 m. ir 1925 m. „Statistikos biuletenyje“.
Per surašymą gauti duomenys visuomenei buvo pateikti atskirame leidinyje lietuvių ir prancūzų kalbomis – Lietuvos Respublikos Centrinis statistikos biuras, „Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys“, Kaunas, 1926 m.