Ištyrus 141 archeologinę vietovę aiškėja, kad Europoje ugnis
pradėta nuolat naudoti prieš 300-400 tūkst. metų, nurodoma
antradienį JAV mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy
of Sciences“ paskelbtame straipsnyje.
Dauguma archeologų sutinka, kad ugnies naudojimas susijęs su
Afriką palikusiomis žmonių bendruomenėmis, ypač Europoje, kurioje
klimatas buvo šaltas, rašo Nyderlandų Leideno universiteto
darbuotojas Wilas Roebroeksas ir Paola Villa iš Kolorado universiteto.
Nors esama įrodymų, kad pirmykščiai žmonės Europoje gyveno
prieš maždaug milijoną metų, tyrėjai iki šiol nerado aiškių
pėdsakų, rodančių, kad ugnis buvo pastoviai naudojama anksčiau
nei prieš maždaug 400 tūkst. metų.
Vėliau Europoje gyvenę neandertaliečiai ir šiuolaikiniai
žmonės nuolat kūrendavo ugnį šildydamiesi, taip pat gamindami
maistą ir norėdami pasišviesti, nustatė mokslininkai.
„Išnyrantis paveikslas yra aiškus ir tuo pačiu stebinantis“,
žinant, kad senovės europiečiai gyveno šalto klimato regione,
rašo studijos autoriai.
Šie rezultatai kelia klausimų, kaip senovės žmonės
ištverdavo šaltį be ugnies. Tyrėjai kelia prielaidą, kad
prisitaikyti prie atšiauraus klimato galbūt padėdavo itin aktyvus
gyvenimo būdas ir baltymingas maistas, nes yra patikimai nustatyta,
kad medžiotojai ir rinkėjai valgydavo neapdorotą mėsą bei jūros
gėrybes.
Mokslininkai nurodė, kad Izraelyje žinoma vienintelė vietovė,
kur ugnis buvo nuolat naudojama ankstyvesniu laikotarpiu, o Afrikoje
rasta pėdsakų, kad ugnis būdavo kūrenama retkarčiais.
Tuo tarpu Harvardo universiteto archeologas Richardas W.Wranghamas
(Ričardas V.Rangamas), parašęs knygą „Sugauti ugnį: kaip maisto
gaminimas padarė mus žmonėmis“ (Catching Fire: How Cooking Made Us
Human), abejoja, ar šie duomenys yra patikimi.
Jis argumentuoja, kad žmonės maistą termiškai apdoroti
tikriausiai išmoko labai anksti, galbūt net prieš du milijonus
metų, o tai labai pagerino mitybą, paskatino didesnių smegenų
vystymą ir galiausiai nulėmė šiuolaikinių žmonių išsivystymą.
R.W.Wranghamas kelia prielaidą, jog ankstesnių ugnies naudojimo
pėdsakų galėjo tiesiog neišlikti, nes per ilgą laiką apdegę
kaulai ir pelenai suiro arba buvo išsklaidyti.
Tačiau P.Villa, duodama interviu telefonu, sakė, kad jog viename
urve Pietų Afrikoje apdegusių kaulų nuolaužos išsilaikė apie
milijoną metų, „todėl apdegę kaulai tikrai išlieka“.
„Šiame straipsnyje labai aiškiai pristatomos archeologinės
išvados apie tai, ką Wilas Roebroeksas elegantiškai vadina
„moksline trintimi“, kylančia iš prieštaravimų tarp archeologinių
ir biologinių įrodymų“, - rašoma R.W.Wranghamo elektroniniame
laiške.
„Tad bet kokiu atveju tai yra miela dėlionė“, - pridūrė jis.