Archyvą Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui perdavė Vilniuje
viešintis Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas
(Fredrikas Reinfeltas).
Švedijos premjeras ceremonijos metu sakė, jog nuo to laiko, kai
Lietuva atgavo nepriklausomybę, Lietuvos ir Švedijos diplomatinis
bendradarbiavimas buvo vaisingas, pasistūmėta politinių ir
ekonominių santykių srityse.
„2011-ieji iš tiesų yra Baltijos šalių metai - kartu su
Baltijos ir Šiaurės kaimynais švenčiame Baltijos šalių kovą už
nepriklausomybę (...) Baltijos šalių metai taip pat suteikia
galimybę pagalvoti apie tai, kaip mes galime toliau stiprinti savo
dvišalius santykius“, - kalbėjo jis.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sakė, kad drauge su
I.Šeiniaus archyvu grįžta ir jo mamos, literatūros mokslininkės,
habilituotos mokslų daktarės Janinos Žėkaitės darbai, kuri daug
dėmesio skyrė I.Šeiniaus asmenybės ir kūrybos tyrinėjimams.
Jis taip pat padėkojo Švedijai už paramą Lietuvai siekiant
nepriklausomybės.
„Švedijos žmonės padarė didžiulį darbą, prieš 20 metų
organizuodami Pirmadienio mitingus. Tai buvo nuostabi parama mūsų
kovai už nepriklausomybę“, - kalbėjo A.Kubilius.
Ceremonijoje dalyvavusiam I.Šeiniaus anūkui I.Šeiniui,
atvykusiam iš Švedijos, buvo įteiktas Užsienio reikalų
ministerijos garbės apdovanojimas.
„Mūsų senelis daugeliu atvejų buvo nepaprastas žmogus. Jis
gyveno Europos dramatiškų pokyčių laikotarpiu, kuriuo jo širdyje
visada buvo vietos dviem šalims: Lietuvai ir Švedijai. Mūsų
šeimai Lietuva visada buvo svarbi“, - ceremonijos metu kalbėjo
I.Šeiniaus anūkas.
Archyve kartu su I.Šeiniaus knygomis bei raštais yra ir
reikšmingos rezoliucijos bei dokumentai iš Lietuvos
Nepriklausomybės atskūrimo išvakarėse užsienyje vykusių
lietuvių politinių konferencijų. Šie dokumentai atspindi Lietuvos
diplomatinės tarnybos veiklą okupacijos laikotarpiu, teigia Ministro
pirmininko tarnyba.
Ministerijoje antradienį taip pat atidaryta paroda „Ignas
Šeinius: tarp Lietuvos ir Švedijos“.
Neoficialiu Lietuvos diplomatu Švedijoje I.Šeinius tapo, kai
1915 metais buvo pasiųstas dirbti Lietuvių draugijos nukentėjusiems
nuo karo šelpti Stokholmo skyriaus įgaliotiniu. 1954 metais Lietuvos
diplomatijos vadovui Stasiui Lozoraičiui paprašius, I.Šeinius
sutiko būti Lietuvos atstovu Skandinavijos valstybėse.