Anot archeologo Tomaszo Nowakiewicziaus, tai „stebinantys ir anksčiau neaptikti“ radiniai - daugiausia ginklų liekanos, iečių antgaliai, dideli karo peiliai, tyčia laužtų kardų dalys. Kardų dėklai ir iečių rankenos buvo ąžuolinės.
Detalūs tyrimai atskleidė, kad iečių antgalius puošė bronzos ir aukso inkrustacijos. Pavyko nustatyti, kad geležinius ginklus galindai kaldavo iš įvairaus kietumo geležies. Visa tai įrodo, kad šie ginklai buvo prabangūs ir nevietinės kilmės.
Archeologai rado kelis ginkluotės komplektus, kuriuos sudaro kardas, ietis ir peilis. Manoma, kad tai įmestos į ežerą karo ginkluotės dalys. Rasti ugnies pažeisti sidabro ir aukso papuošalai leidžia spėlioti, kad tai radiniai, išlikę po ritualinio žuvusio kario sudeginimo ir po to įmesti į ežerą.
Papuošalai pagaminti iš gryniausio pagal anuometę technologiją gaunamo aukso ir sidabro. Atlikimo būdas, juodosios emalės liekanos, stilistika byloja, kad papuošalų kilmė - Bizantija.
Dar nenustatytas tikslus radinių amžius, tačiau archeologai mano, kad radiniai atitinka vėlyvosios Romos imperijos ir tautų migracijos pradžios laikotarpį.
Neaišku, kiek ilgai egzistavo ritualai, kurių metų į ežerą buvo įmetami papuošalai ir ginklai. Ar būtent toks buvo galindų laidojimo ritualas. Archeologams yra žinomi galindų kapinynai, tačiau juose ginklų nebuvo rasta. – Ginklų ir vertingu daiktų skandinimas ežere nebūtinai galėjo būti laidojimo ritualo dalis.
Jutlandijoje (dabartinė Danijos teritorija) ežeruose buvo skandinami nugalėtų priešų ginklai, kaip auka dievams už palankumą mūšyje. Tačiau toks germanų paprotys negali būti automatiškai priskirtas ir baltams – galindams, nors tokios tikimybės negalima atmesti, teigia lenkų archeologai.
