Parodos, pavadintos pagal Sapiegų herbą „Kryžiai yra dorybės
ženklas, o Strėlė - pergalės... Sapiegos - valstybininkai, meno
mecenatai ir kolekcininkai“, atidaryme dalyvavęs vyriausias Sapiegų
giminės atstovas kunigaikštis Mykolas Sapiega (Michal Sapieha)
sako, kad jo giminės istorija yra neatsiejamai susijusi su Lietuvos
ir Lenkijos valstybių žemių istorija.
„Mano protėviai, kiek leido jų galimybės ir vaizduotė, buvo
susaistyta su savo valstybe, stengėsi kurti jos istoriją.
Istorikams palieku vertinti Sapiegų, Abiejų Tautų Respublikoje
užėmusių aukščiausius pasaulietinius ir bažnytinius postus,
politinę veiklą. Suprantu, kad ne visuomet šis vertinimas gali būti
palankus, tačiau Sapiegų Lietuvoje ir Lenkijoje ilgam paliktu
kultūriniu paveldu gali didžiuotis tiek lietuviai, tiek lenkai“, -
kalbėjo garbaus amžiaus Mykolas Sapiega, nuolat gyvenantis
Belgijoje.
Sapiegų giminės senjoras pabrėžė, kad didikai Sapiegos į
tėvynės istoriją įsirašė ne tik kaip politikai ar karo vadai, bet,
visų pirma, kaip iškilūs mecenatai ir kolekcininkai - dosnūs
bažnyčių ir vienuolynų fundatoriai, įspūdingų pilių ir rūmų
statytojai.
Mykolas Sapiega yra pirmasis šios didikų dinastijos atstovas,
po 200 metų pertraukos, kai buvo padalinta Abiejų Tautų Respublika,
viešintis Lietuvoje.
Vieną garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK)
didikų giminių - kunigaikščių Sapiegų dinastiją atskleidžiančioje
parodoje Chodkevičių rūmų salėse suteikiama reta proga pamatyti per
330 eksponatų, tarp jų - ir labai vertingų gobelenų, tapybos ir
auksakalystės dirbinių, knygų, dokumentų, taip pat visą garsiąją 72
Sapiegų giminės portretų kolekciją, atgabentą iš Krokuvos Vavelio
muziejaus.
Pasak istorikų, išskirtinį Sapiegų giminės statusą istorijoje
liudija užimtų svarbiausių pareigybių Lietuvoje skaičius, kuriuo
Sapiegos nusileido tik Radviloms. 51 Sapiegų giminės atstovas buvo
aukštas valstybės pareigūnas, 30 iš jų - Lietuvos valstybės
senatoriai, taip pat buvo net 11 Lietuvos kanclerių ir pakanclerių.
Žymiausias iš Sapiegų - Lietuvos kancleris, etmonas ir Vilniaus
vaivada Leonas Sapiega, aktyviai dalyvavęs kuriant 1588 m. Trečiąjį
Lietuvos Statutą ir jį paskelbęs.
Iš Gediminaičių save kildinusių Sapiegų padėties išskirtinumą
patvirtina ir jų giminystės ryšiai su kitomis iškiliausiomis
Lietuvos ir Lenkijos giminėmis - Radvilomis, Chodkevičiais,
Sanguškomis, Tiškevičiais, Pacais ir kitais.
Parodos dėmesio centre - Sapiegų genealogija, valstybinė
veikla, menų ir mokslų mecenavimas, fundacijos, kolekcionavimas.
Joje eksponuojama beveik 100 Sapiegų giminės atstovų portretų bei
dar dukart tiek unikalių dokumentų ir knygų, Sapiegoms
priklausiusių tapybos, tekstilės, grafikos, auksakalystės ir kitų
meno kūrinių, ginklų, kitų istorinių relikvijų.
Iki gegužės 20 dienos veiksiančios parodos naujovė - programa
„Sapiegų gyvoji paroda“. Kiekvieną savaitę galerijoje nuo vasario
28 dienos vyks nemokami teminiai kultūros vakarai ir parodos
lankymas su jos kuratoriais. Taip pat vyks edukacinė programa
vaikams, moksleiviams ir šeimoms bei šeštadienio koncertai ir
popietės.