Rytų Sibiro pietuose esančioje Chakasijoje 16 misijos dalyvių susitiks su ten tebegyvenančiais lietuviais, ieškos ir tvarkys lietuvių kapinaites.
„Sumišimas, viduje begalė jausmų - šiek tiek ir baimės, ir nerimo, ir laukimo“, - BNS sakė misijos dalyvė 28 metų Stasė Narkevičiūtė. Ji kartu su kitais dalyviais iš Vilniaus geležinkelio stoties išvyko 17 valandą.
Dalyvius išlydėti atvykęs buvęs valstybės vadovas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis kalbėjo, kad ši misija liudija, jog jaunimui svarbūs ne tik materialūs dalykai.
„Jūsų pasiryžimas, jūsų veikla - geriausias liudijimas ir žinia kitiems jauniems žmonėms, kad ne viskas gyvenime pinigai, ne viskas pramogėlė arba karjera“, - kalbėjo V.Landsbergis.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis padėkojo rusų diplomatams, kad jie konstruktyviai išsprendė vizų klausimą, ir išsakė viltį, kad Vilniui ir Maskvai pavyks susitarti dėl kapų priežiūros.
„Noriu išreikšti viltį, kad ilgametės derybos, kurias Lietuva veda su Rusijos Federacija dėl tarpvyriausybinio susitarimo dėl kapų priežiūros, baigsis sėkmingai, ir tada kiekviena ekspedicija į Sibirą netaps tam tikru išbandymu ir Lietuvos diplomatiniams gebėjimams“, - kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Jis pabrėžė, kad svarbu rūpintis tiek rusų kapais Vilniuje, tiek lietuvių kapais Sibire.
Prieš išvykstant dalyviams, kunigas palaimino 2,5 metrų aukščio medinį kryžių, kurį dalyviai pastatys kaip pagalbos ir atminimo simbolį į Lietuvą negrįžusiems tautiečiams.
Į tremties vietą, nutolusią nuo Lietuvos daugiau kaip 5 tūkst. kilometrų, vykstanti komanda ten nuveš ir atvirlaiškius, kuriuose visi norintys galėjo parašyti savo linkėjimą, mintį ar frazę.
Pasak projekto organizatorių, paskutinioji lietuvių ekspedicija lietuvių tremties vietose Chakasijos Respublikoje lankėsi daugiau kaip prieš dvidešimt metų.
Į Lietuvą ekspedicijos dalyviai grįš rugpjūčio 3-ąją.
Projektas „Misija Sibiras“ - septintus metus Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) organizuojama jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo iniciatyva, kuomet lankomos ir tvarkomos sovietų ištremtų Lietuvos gyventojų kapavietės.
Pirmieji dideli trėmimai iš Baltijos šalių įvyko 1941 metų birželio 14 dieną. Sovietų teroras vėl atsinaujino sovietams iš naujo okupavus Lietuvą 1944 metais. Iš viso per sovietinę okupaciją iki 1952 metų į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.
