Rytų Sibiro pietuose esančioje Chakasijoje 16 misijos dalyvių
susitiks su ten tebegyvenančiais lietuviais, ieškos ir tvarkys
lietuvių kapinaites.
„Sumišimas, viduje begalė jausmų - šiek tiek ir baimės, ir
nerimo, ir laukimo“, - BNS sakė misijos dalyvė 28 metų Stasė
Narkevičiūtė. Ji kartu su kitais dalyviais iš Vilniaus
geležinkelio stoties išvyko 17 valandą.
Dalyvius išlydėti atvykęs buvęs valstybės vadovas,
europarlamentaras Vytautas Landsbergis kalbėjo, kad ši misija
liudija, jog jaunimui svarbūs ne tik materialūs dalykai.
„Jūsų pasiryžimas, jūsų veikla - geriausias liudijimas ir
žinia kitiems jauniems žmonėms, kad ne viskas gyvenime pinigai, ne
viskas pramogėlė arba karjera“, - kalbėjo V.Landsbergis.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis
padėkojo rusų diplomatams, kad jie konstruktyviai išsprendė vizų
klausimą, ir išsakė viltį, kad Vilniui ir Maskvai pavyks susitarti
dėl kapų priežiūros.
„Noriu išreikšti viltį, kad ilgametės derybos, kurias Lietuva
veda su Rusijos Federacija dėl tarpvyriausybinio susitarimo dėl
kapų priežiūros, baigsis sėkmingai, ir tada kiekviena ekspedicija
į Sibirą netaps tam tikru išbandymu ir Lietuvos diplomatiniams
gebėjimams“, - kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Jis pabrėžė, kad svarbu rūpintis tiek rusų kapais Vilniuje,
tiek lietuvių kapais Sibire.
Prieš išvykstant dalyviams, kunigas palaimino 2,5 metrų
aukščio medinį kryžių, kurį dalyviai pastatys kaip pagalbos ir
atminimo simbolį į Lietuvą negrįžusiems tautiečiams.
Į tremties vietą, nutolusią nuo Lietuvos daugiau kaip 5 tūkst.
kilometrų, vykstanti komanda ten nuveš ir atvirlaiškius, kuriuose
visi norintys galėjo parašyti savo linkėjimą, mintį ar frazę.
Pasak projekto organizatorių, paskutinioji lietuvių ekspedicija
lietuvių tremties vietose Chakasijos Respublikoje lankėsi daugiau
kaip prieš dvidešimt metų.
Į Lietuvą ekspedicijos dalyviai grįš rugpjūčio 3-ąją.
Projektas „Misija Sibiras“ - septintus metus Lietuvos jaunimo
organizacijų tarybos (LiJOT) organizuojama jaunimo pilietiškumo ir
patriotiškumo ugdymo iniciatyva, kuomet lankomos ir tvarkomos
sovietų ištremtų Lietuvos gyventojų kapavietės.
Pirmieji dideli trėmimai iš Baltijos šalių įvyko 1941 metų
birželio 14 dieną. Sovietų teroras vėl atsinaujino sovietams iš
naujo okupavus Lietuvą 1944 metais. Iš viso per sovietinę
okupaciją iki 1952 metų į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst.
Lietuvos gyventojų.