Neandertaliečiai buvo artimai su šiuolaikiniu žmogumi susijusi
pirmykščių žmonių rūšis, kuri atsirado Europoje prieš maždaug 250
tūkst. metų. Trumpą laikotarpį jie egzistavo kartu su
šiuolaikiniais žmonėmis ir su jais bendravo, bet prieš maždaug 28
tūkst. metų išnyko. Manoma, kad jie išnyko iš dalies dėl
ledynmečio, prie kurio nesugebėjo prisitaikyti.
Mokslininkai mano, kad neandertaliečiai, kurie persikėlė iš
Afrikos į Europą, turėjo prisitaikyti prie ilgesnių naktų bei
ūkanoto oro, todėl jiems išsivystė didesnės akys bei didesnė
vaizdinę informaciją apdorojanti nugarinė galvos smegenų dalis.
Tuo tarpu šiuolaikinių žmonių rūšis ilgiau gyveno Afrikoje, kur naktys
trumpesnės, o dienos šviesesnės, todėl prieš jiems išplintant po
pasaulį labiau išsivystė priekinė smegenų dalis, atsakinga už
aukštesnio lygio mąstymą, socialinius įgūdžius ir gebėjimą jungtis
į didesnes grupes.
Eiluned Pearce iš Oksfordo universiteto patikrino šią teoriją. Ji palygino 32 šiuolaikinių žmonių kaukoles ir 13 neandertaliečių kaukolių. E. Pearce nustatė, kad neandertaliečių kaukolėse akiduobės yra vidutiniškai 6 mm didesnės, matuojant nuo apačios iki viršaus.
Skirtumas gali atrodyti nedidelis, bet to pakanka, kad žymiai didesnė smegenų dalis būtų
skirta vaizdinei informacijai apdoroti. Ankstesni primatų tyrimai parodė, kad akių dydis yra proporcingas smegenų daliai, kuri apdoroja vaizdinę informaciją.
Turėdami mažesnes akis ir mažesnę vaizdinei informacijai skirtą smegenų dalį, šiuolaikiniai žmonės
turi didesnę kognityviniam mąstymui ir socialiniams ryšiams skirtą smegenų dalį. Šio pranašumo pakako, kad ši žmonių rūšis išliktų ir suklestėtų.