„Pirmą kartą matau solidžią numizmatikos parodą, kurios visi eksponatai iš vieno lobio”, – stebėjosi žymus Lietuvos numizmatas Zenonas Duksa.
Gloguvo lobį sudaro 20 638 sidabrinės monetos, keli tūkstančiai monetų fragmentų, septyni lydiniai, vienas sidabro luitas.
Monetos buvo nukaltos XII a. ir XIII a. pradžioje. Archeologams pavyko išsaugoti ir keliolika medinių dalių statinaitės, kurioje buvo paslėpti pinigai.
Šį lobį 1987 metais aptiko du Lenkijos Gloguvo miesto gyventojai. Kasdami melioracijos griovį jie rado keliolika senovinių monetų ir apie radinį pranešė muziejininkams.
Pasak Gloguvo archeologijos ir istorijos muziejaus kuratoriaus Krystiano Ksiązeko, nors į radybų vietą kuo skubiau atvyko archeologai, galima įtarti, kad dalį lobio žmonės jau buvo priglaudę. Šią versiją patvirtina ir labai panašių monetų atsiradimas Vokietijos ir JAV aukcionuose.
1998 metais Gloguvo muziejuje atidaryta šio lobio paroda sulaukė didelio publikos susidomėjimo. Prieš kelerius metus numizmatikos ekspozicija buvo atnaujinta. Parengta mobili, lengvai išmontuojama paroda, kurią galima rodyti ne tik Lenkijos miestuose, bet ir užsienyje.
Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva į Lietuvą atkeliavusioje parodoje pristatomi visi atpažinti lobio monetų tipai. Tarp jų yra ir iki šiol nerodytų unikalių monetų, žinomų tik iš šio lobio.
Vis dar neaišku, kas ir kodėl galėjo tokį kiekį sidabro užkasti netoli Gloguvo miesto plytinčioje pelkėje. Parodos kuratorius teigė, kad tai padaryti galėjo ir turtingas riteris, ir dvasininkas.
Gloguvo lobio sidabras svėrė daugiau kaip 6 kilogramus.
XIII amžiuje už tiek pinigų buvo galima nusipirkti vieną kaimą ar keliasdešimt galvijų.
Numizmatas Z. Duksa pasakojo, kad 1930 metais Vilniuje rastą didžiausią XIII amžiaus sidabro lobį Lietuvoje sudarė ne monetos, o piniginiai sidabro lydiniai, vadinamieji lietuviški ilgieji.
Jų buvo apie pusę tūkstančio – trišonių, luito ir pusapvalių lazdelių pavidalo. Lobis svėrė net 60 kilogramų. Jis saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslo muziejuje.
