„Varšuvos geto sukilimas buvo pirmasis miestiečių sukilimo
atvejis nacių okupuotoje Europoje“, - sakoma Varšuvos savivaldybės
tarybos pranešime.
„Šimtams kovotojų, neturėjusių galimybės laimėti, tai buvo
desperatiškas aktas, - buvo pasirinkta garbinga mirtis su ginklu
rankoje, taip pat galimybė atkeršyti savo engėjams“, - nurodė
taryba.
Lenkijos vyriausiasis rabinas Michaelis Schudrichas sakė, kad penktadienį minimos 70-osios sukilimo metinės
yra ypatingos ne tik dėl apvalaus skaičiaus, bet ir todėl, kad
„tarp mūsų tebeturime tuos, kurie iš tiesų kovojo“.
„Jaučiu, kad privalome užtikrinti, kad tikrai neužmirštume
pagerbti jų dabar, kai jie (kovotojai) mus girdi, ir mes galime jiems
padėkoti už tai, ką jie padarė“, - sakė jis naujienų agentūrai
AFP ketvirtadienį.
Per mėnesį trukusį sukilimą žuvo maždaug 7 tūkst. žydų,
dauguma iš jų buvo palaidoti gyvi, dar dagiau nei 50 tūkst. jų
buvo išsiųsti į Treblinkos koncentracijos stovyklą.
Tačiau kelios dešimtys sukilėlių išgyveno - jie pabėgo
nuotekų vamzdžiais.
Minėjime dalyvavo ir vienas tokių sukilimo liudininkų 89-erių
Simcha Rotemas, vadintas Kaziku, kuris neturėjo vilties pergyventi
tą sukilimą.
„Nemanėme, kad laimėsime prieš vokiečius. Tai buvo akivaizdu“,
- trečiadienį per Holokaustui paminėti skirtos parodos atidarymą
sakė Jeruzalėje gyvenantis lenkas naujienų agentūrai AFP.
„Norėjau gražesnės, padoresnės mirties, nei dujų kameroje“, -
sakė S. Rotemas.
Varšuvos geto sukilimo metinių minėjimui numatyta daug
renginių, tarp jų apeigos vienintelėje po karo likusioje sostinės
sinagogoje, ir koncertas vidurnaktį prie paminklo didvyriams
Varšuvoje.
Priešais memorialą penktadienį atidaromas naujas muziejus,
pasakojantis tūkstančio metų Lenkijos žydų istoriją, kurią
nutraukė Holokaustas.
Šis istorijos trūkis atspindėtas ir Lenkijos žydų istorijos
muziejaus projekte - fasadinę stiklinę pastato plokštumą
pirmame plane skelia platus plyšys.
„Vokiečiai pabandė sunaikinti žydų bendruomenę Lenkijoje.
Jiems tai beveik pasisekė, ir šis muziejus yra skirtas pagerbti
tuos, kurie tūkstantmetį kūrė žydų gyvenimą, - sakė
M. Schudrichas. - Ir tam tikra prasme taip pat parodyti jo tęstinumą,
kad jis (gyvenimas) tebesitęsia“.