„Praėjo ketvirtis amžiaus. Kur mes šiandien? Kas mes? Kuo džiaugiamės, kuo nusivylėme?“ - pasiūlė pokalbio temą forumo organizatoriai įmonių grupei „Arvi“ priklausančio Baltijos agroverslo instituto prezidentas prof. Raimundas Lopata, viešosios įstaigos„Sveikatingumo idėjos“ vadovas Andrius Jasinskis bei Nepriklausomybės akto signataras, įmonių grupės „Arvi“ tarptautinių ryšių ir komunikacijos vadovas Algirdas Kumža.
Su forumo dalyviais savo mintimis apie Sąjūdžio laikų iliuzijas, padarytus bei nepadarytus darbus dalijosi filosofas, Lietuvos Sąjūdžio steigėjas, Kovo 11-osios Akto signtaras Romualdas Ozolas; politikas, vienas iš antisovietinių mitingų Vilniuje organizatorių Vytautas Bogušis; Lietuvos Sąjūdžio steigėjas, architektas Algirdas Kaušpėdas; Mečys Laurinkus, Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos Sąjūdžio steigėjas bei rašytojas; marijampolietis Paulius Uleckas, aktyvus Sąjūdžio steigėjas Sūduvos sostinėje.
„Anuomet jautėme, jog bus sunku. Tačiau nemaniau, kad mūsų išėjimas į Nepriklausomybę bus toks dramatiškai sunkus.
Tikrai ne tą projektavome Lietuvai, ką šiandien matome. Buvome naivūs.
Naujos Lietuvos, tikrai nepriklausomos, dar neturime. Esame persitvarkymo stadijoje kaip 1985 metais.
Nepriklausoma Lietuva yra atsakinga už savo tautą, žemę, kalbą. Deja, trečdalis lietuvių dabar yra apsvaigę nuo laisvės. Kai grįšime į protą, sukursime kietą demokratinę valstybę, kurią gerbs kaimynai“, - kalbėjo R. Ozolas.
Jo mintims pritarė ir P. Uleckas: „Sąjūdžio gimimo laikais Marijampolėje, kaip ir kituose mažesniuose miesteliuose, pamėgdžiojome iš Vilniaus gaunamą impulsą.
Viltys buvo ne tokios. Nemaniau, kad mus užgniauš. Tikėjau, jog gyvensime laisvėje ir nepriklausomybėje. Esame laisvi, bet dar nesame nepriklausomi“.
A. Kaušpėdas mano, kad dalis žmonių po Nepriklausomybės atgavimo bei laisvės proveržio prarado galvą - puolė blaškytis po pasaulį, žavėtis tolimais kraštais bei jų virtuvėmis, nuvertindami bei nenorėdami pažinti savojo krašto vertybių.
„Kai pagalvoju, kaip mes čia dabar gyvename, suvokiu, jog prieš 25 metus buvome darnesnė visuomenė. Sąjūdis sugebėjo mus suvienyti ir padrąsinti, padarė tai, ko dabar negali - jautėme tautos visumą. Toks jausmas dabar labai reikalingas, bet jo nėra.
Vidinei laisvei įgyti reikia didelio dvasinio darbo. Turime įtikinti save, jog būti lietuviu - labai puiku. Turime išsivaduoti iš kompleksų. Tikiu jaunąja karta. Ir nesvarbu, kokiame geografiniame taške esame, svarbu, kad širdyje būtų Lietuva „, - įsitikinęs A. Kaušpėdas.
A. Kumža pasakojo nuoširdžiai tikėjęs Amerikos lietuvių pažadais: „Mūsų išeivija siuntė telegramas: „Keliais sugrįšime į Lietuvą, kad tik ji būtų laisva“. Praėjo ketvirtis amžiaus. Kiek jų sugrįžo?“.
Forumo dalyviai diskutavo apie švietimą, tos pačios lyties santuokas. „Pats savimi stebiuosi, bet aš pritariu Prezidentei dėl egzamino - tai būtų diskriminacija“, - kalbėjo M. Laurinkus apie palengvintą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientams.
A. Kaušpėdas pastebėjo, jog lietuviai turi daugybę problemų, kurios atsiranda dėl tolerancijos stokos.
R. Ozolas teigė nemanąs, jog Lietuva išgyvena vertybių krizę, tačiau perėjūnų yra: „Tai tokie žmonės be kultūros, tarnaujantys savo pilvui ir žemiau pilvo. Nesu pesimistas. Esu toks pat beprotis kaip ir anais laikais, todėl tikiu Lietuva.
Kada nors ateityje pasakysime: „Gyvenome Europos Sąjungos sudėtyje“. Nauja Lietuva bus, kai baigsis sutarties su Europos Sąjunga galiojimas“.
Forume dalyvavę už Sąjūdį jaunesnės kartos atstovai buvo mažiau skeptiški.
Forumo organizatorius ir moderatorius A. Kumža įsitikinęs, jog turi būti kartų jungtis, todėl diskusijose nuolat dalyvauja politiškai bei visuomeniškai aktyvūs moksleiviai ir studentai.
Teisingumo ministro patarėjas, Lietuvos socialdemokratimio jaunimo sąjungos vadovas Julius Pagojus buvo vienerių, kai gimė Sąjūdis. „Kas mes esame ir kur? Esame geroje vietoje ir toli pažengę. Manau, per tokį trumpą laiką padarėme labai daug. Tuos pasiekimus pirmiausia turime pripažinti patys. Viskas yra mūsų rankose“, - neslėpė optimizmo J. Pagojus.
Optimistinį požiūrį į Lietuvos dabartį bei ateitį išreiškė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas Marius Skuodis.
Forumo dalyviai susidomėję klausė Lietuvoje gyvenančio iš Urugvajaus kilusio Niko minčių.
Apie Lietuvą jis pirmą kartą išgirdo bene prieš 20 metų, dirbdamas lietuvių bendruomenėje Urugvajuje.
Prieš dešimt metų Niko pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Laisvai savo mintis lietuviškai reiškiantis urugvajietis teigė, jog Lietuva jam padarė įspūdį: „Esu bendravęs su Lietuvoje studijavusiais užsieniečiais. Jie sakė, kad buvo sunku studijuoti ne dėl kalbos, o todėl, kad labai aukštas universitetų lygis“.
