1943 m. balandžio 29 d. nacių suimtiems ir Štuthofo koncentracijos stovykloje įkalintiems Lietuvos šviesuoliams atminti skirtame proginiame forume-minėjime „Įkalinti „Dievų miške“ Seime pirmadienį dalyvavo įvairaus amžiaus žmonių, bet daugiausia - jaunimo, galbūt pirmą kartą išgirdusio iškalbingų anksčiau nutylėtos istorijos faktų.
Štuthofo koncentracijos stovykla - tai 1939-1945 m. netoli dabartinio Gdansko (Lenkija) veikusi viena iš žiauriausių nacistinių koncentracijos stovyklų, kurioje savo tragišką lemtį sutiko daugiau kaip 60 tūkstančių įvairių tautybių žmonių.
„Dalis jų tapo dvigubais kaliniais - 1943 metais įkalinti nacių, kai kurie iš jų, kaip Jonas Noreika (1910-1947), vėliau žinomas mūsų istorijoje kaip generolas Vėtra, taip pat buvo Štuthofo kalinys, 1946 metais suimtas sovietinio saugumo, nuteistas ir sušaudytas, palaidotas Tuskulėnuose, Vilniuje. Taigi žmonės, kurie nesusitaikė su nacistine okupacija, nesusitaikė ir su sovietine okupacija“, - pabrėžė parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas.
Tarp žinomiausių Štuthofo kalinių buvo rašytojas Balys Sruoga, Mykolas Pečeliūnas, Jonas Pajaujis, daugelis kitų žinomų, šviesių Lietuvos žmonių, apie kurių tragediją sovietmečiu nekalbėta.
„Sovietmečiu, turint omenyje visą to meto ideologiją, reikėjo pasakyti, kad lietuviai kolaborantai staiga buvo pačių saviškių, pačių nacių išvežti į lagerius. Tokiu atveju, būtų reikėję pasakyti, kad tai buvo ir lietuviai, kurie kovojo prieš nacius, kurie įnešė indėlį į Lietuvos siekį būti laisvais, tikėjimą ateitimi“, - sakė istorikas dr. Algirdas Jakubčionis.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiai konferencijai pavadinimą suteikė rašytojo Balio Sruogos, kalėjusio Štuthofe, romano pavadinimas. „Likimas jo kūrybai buvo negailestingas. Jeigu tuo metu, kai jis buvo parašęs šį savo literatūrinį romaną, jis būtų išspausdintas, tai būtų pirmas literatūrinis kūrinys, skirtas aprašyti nacių koncentracijos stovykloms, lageriams. Deja, tai neįvyko. Tuo metu, kai romanas buvo išspausdintas, jau buvo atsiradę ir kiti romanai. Be to, sovietmečiu šitas romanas jau buvo spausdinamas cenzūruojant, iškarpant, neatskleidžiant viso to, kas ten buvo“, - priminė istorikas.
Konferencijoje parodytas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute saugomas mašinraštis, rodantis, kaip pokariu negailestingai buvo cenzūruojamas, braukomas B. Sruogos „Dievų miškas“, kaip autorius bandė priešintis brutaliam sovietiniam jo kūrinio niokojimui.
B. Sruogos romano atsiradimo aplinkybes savo pranešime „Beprasmiško likimo prasmė Balio Sruogos „Dievų miške“ konferencijoje atskleidė lietuvių kalbos mokytojas ekspertas Marius Mikalajūnas. Autentiškais prisiminimais iš Štuthofo stovyklos kančių pasidalijo vienintelis iki šiol gyvenantis buvęs šio lagerio kalinys Vladislovas Telksnys. Daug istorinių faktų pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento atstovai.
Proginį renginį surengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.
