1943 m. balandžio 29 d. nacių suimtiems ir Štuthofo
koncentracijos stovykloje įkalintiems Lietuvos šviesuoliams atminti
skirtame proginiame forume-minėjime „Įkalinti „Dievų miške“ Seime
pirmadienį dalyvavo įvairaus amžiaus žmonių, bet daugiausia -
jaunimo, galbūt pirmą kartą išgirdusio iškalbingų anksčiau
nutylėtos istorijos faktų.
Štuthofo koncentracijos stovykla - tai 1939-1945 m. netoli
dabartinio Gdansko (Lenkija) veikusi viena iš žiauriausių
nacistinių koncentracijos stovyklų, kurioje savo tragišką lemtį
sutiko daugiau kaip 60 tūkstančių įvairių tautybių žmonių.
„Dalis jų tapo dvigubais kaliniais - 1943 metais įkalinti
nacių, kai kurie iš jų, kaip Jonas Noreika (1910-1947), vėliau
žinomas mūsų istorijoje kaip generolas Vėtra, taip pat buvo
Štuthofo kalinys, 1946 metais suimtas sovietinio saugumo, nuteistas
ir sušaudytas, palaidotas Tuskulėnuose, Vilniuje. Taigi žmonės,
kurie nesusitaikė su nacistine okupacija, nesusitaikė ir su
sovietine okupacija“, - pabrėžė parlamentinės grupės „Už istorinę
atmintį ir teisingumą“ pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas.
Tarp žinomiausių Štuthofo kalinių buvo rašytojas Balys Sruoga,
Mykolas Pečeliūnas, Jonas Pajaujis, daugelis kitų žinomų, šviesių
Lietuvos žmonių, apie kurių tragediją sovietmečiu nekalbėta.
„Sovietmečiu, turint omenyje visą to meto ideologiją, reikėjo
pasakyti, kad lietuviai kolaborantai staiga buvo pačių saviškių,
pačių nacių išvežti į lagerius. Tokiu atveju, būtų reikėję
pasakyti, kad tai buvo ir lietuviai, kurie kovojo prieš nacius,
kurie įnešė indėlį į Lietuvos siekį būti laisvais, tikėjimą
ateitimi“, - sakė istorikas dr. Algirdas Jakubčionis.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiai konferencijai pavadinimą suteikė
rašytojo Balio Sruogos, kalėjusio Štuthofe, romano pavadinimas.
„Likimas jo kūrybai buvo negailestingas. Jeigu tuo metu, kai jis
buvo parašęs šį savo literatūrinį romaną, jis būtų išspausdintas,
tai būtų pirmas literatūrinis kūrinys, skirtas aprašyti nacių
koncentracijos stovykloms, lageriams. Deja, tai neįvyko. Tuo metu,
kai romanas buvo išspausdintas, jau buvo atsiradę ir kiti romanai.
Be to, sovietmečiu šitas romanas jau buvo spausdinamas
cenzūruojant, iškarpant, neatskleidžiant viso to, kas ten buvo“, -
priminė istorikas.
Konferencijoje parodytas Lietuvių literatūros ir tautosakos
institute saugomas mašinraštis, rodantis, kaip pokariu
negailestingai buvo cenzūruojamas, braukomas B. Sruogos „Dievų
miškas“, kaip autorius bandė priešintis brutaliam sovietiniam jo
kūrinio niokojimui.
B. Sruogos romano atsiradimo aplinkybes savo pranešime
„Beprasmiško likimo prasmė Balio Sruogos „Dievų miške“
konferencijoje atskleidė lietuvių kalbos mokytojas ekspertas Marius
Mikalajūnas. Autentiškais prisiminimais iš Štuthofo stovyklos
kančių pasidalijo vienintelis iki šiol gyvenantis buvęs šio lagerio
kalinys Vladislovas Telksnys. Daug istorinių faktų pateikė Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir
rezistencijos tyrimo departamento atstovai.
Proginį renginį surengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos
departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo
skyrius kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centru.