Prancūzijos istorikai Dimitri Casali ir Celine Bathias pasidarbavo iš peties.
Jie nusprendė, kad nuobodūs istorijos vadovėliai, kuriuose vien sausi faktai ir datos, jauniesiems skaitytojams kelia žiovulį.
Tad knygoje „Kvailiausios istorijoje mirtys” („Les morts a la con de l’histoire”) jie išvardijo garsias istorines figūras, kurių paskutinė valanda nebuvo tokia didinga kaip visas gyvenimas.
Tragikomiškas gyvenimo galas
Isaacui Newtonui ant galvos nukritęs obuolys padėjo atrasti gravitacijos teoriją. O kitai istorinei asmenybei smūgis į galvą buvo lemiamas.
Vieno garsiausių graikų tragedijos autorių Aischilo laukė tragikomiška mirtis.
Sakoma, jog orakulas dramaturgui išpranašavęs, kad jis mirs sugriuvus namui. Turint omenyje, kad Aischilas gyveno Sicilijoje, netoli Etnos ugnikalnio, pranašystė atrodė gana reali.
Kai kurie amžininkai rašė, kad nuo to karto garsusis graikų rašytojas daugiau laiko praleisdavo lauke nei namuose, tad mirė, kai vaikštinėjant po Siciliją, jam ant galvos užkrito erelio neštas ir pamestas vėžlys. Šią ir dar keistesnes istorijas du Prancūzijos istorikai nusprendė ištraukti į dienos šviesą.
Patinka neapdulkėjęs požiūris
Rimtojo mokslo šalininkai jau ėmė piktintis drąsiu knygos pavadinimu. Tačiau kalbėdamas su „Lietuvos rytu” vienas šio leidinio autorių D.Casali teigė, kad jo tikslas – ne įtikti kolegoms, o įdomiais dalykais atkreipti jaunų žmonių dėmesį.
„Toks įdomus mokslas jau kuris laikas yra įspraustas į sausus, nuobodžius Sorbonos universiteto rėmus.
Prancūzijoje kovoju dėl kitokio, neapdulkėjusio, požiūrio į istoriją. Ją ėmė savintis rimti mokslininkai, taip atbaidydami jaunimą. Atradau mažas juoko dureles, pro kurias galima įeiti į istorijos pasaulį. Svarbu, kad jaunoji karta iš naujo susidomėtų istoriniais herojais, kurie, pasirodo, buvo tokie patys žmonės kaip ir mes”, – pasakojo D.Casali.
Ir jam pavyko. Apie ironiškas, tragikomiškas ar naivias istorinių asmenybių mirtis istorikas kviečiamas pasakoti populiariose radijo ir televizijos laidose.
„Kai kurie istorikai mano, kad tokios detalės neįdomios. O juk iš tiesų yra atvirkščiai – tai sužmogina istoriją”, – savo požiūrį aiškino D.Casali.
Valdovą sustabdė durys
Naujoje knygoje – per 40 išskirtinių mirčių. Nuo gyvenimo pabaigos kanibalų puode iki nemylinčios žmonos susidorojimo. Ir visa tai nutiko žmonėms, įėjusiems į viso pasaulio istoriją.
Paklaustas, kuri iš aprašytų mirčių geriausiai iliustruoja jo knygos pavadinimą, D.Casali teigė, kad tai Prancūzijos karaliaus Karolio VIII Maloningojo mirtis. Žmonių mylimas valdovas ir puikus karvedys gyvybės neteko ne kovodamas su priešu, o per atsitiktinumą.
„Likus kelioms dienoms iki karo su Italija, Karolis VIII Maloningasis žmonai panoro aprodyti savo gimtąją Ambuazo pilį. Tačiau, nepastebėjęs žemų durų, jis stuktelėjo galva į staktą ir nuo patirtų sužalojimų netrukus mirė būdamas vos 28-erių”, – pasakoja D.Casali.
Požiūris į mirtį pasikeitė
Be to, jis pabrėžia, kad visi knygoje pateikiami faktai turėtų skaitytojui priminti ir žmogaus būties, prieš kurią visi lygūs, trapumą. Kita vertus, istorikas tvirtina, kad bėgant amžiams žmonijos požiūris į mirtį visiškai pasikeitė.
„Anais laikais įprasta žmonių gyvenimo trukmė buvo 25 metai, o pati mirtis nebuvo tabu. Labiausiai tai atspindi egiptiečių mąstymas – jie mirties dieną laikydavo gražiausia savo gyvenime.
Jie manė, kad tądien leidžiasi kelionėn į kitą, geresnį, pasaulį, tad mirties visai nebijota. Padėtis ėmė keistis XX a., po pramonės revoliucijos ir pasibaigus karams. Mokslui darant pažangą, gerėjant gyvenimo sąlygoms į mirtį pradėta žiūrėti visiškai kitaip”, – teigia mokslininkas.
Lemtis vestuvių guolyje
Bet jo knyga ne apie tai. Priešingai, autoriai ir siūlo į lemiamus garsių istorinių veikėjų gyvenimo įvykius pažiūrėti su šypsena. O šypseną keliančių pavyzdžių randama jau senovės pasaulyje.
Savotiška lemtis ištiko ir legendinį hunų karalių Atilą. Jis mirė per pirmąją vestuvinę naktį.
„Būdamas 60 metų Atila nutarė darsyk vesti. Jo išrinktąja tapo graži jaunutė princesė. Vestuvių puotos metraštininkai rašė, kad karvedys kaip reikiant šventė, jautė pareigą išgerti su kiekvienu svečiu.
Tačiau reikia pridurti, kad tais laikais vestuvėse dalyvaudavo 300–400 svečių. Tad neatlaikęs tokios puotos galingasis Atila mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis savo vestuviniame guolyje”, – pasakoja D.Casali.
Karalių nudūrė tupykloje
Jo teigimu, į istoriją įėjo ir kurį laiką Abiejų Tautų Respubliką valdžiusio, vėliau Prancūzijos karaliumi karūnuoto Henriko III nužudymas. XVI a. vykstant religijų karams šis valdovas hugenotams suteikė tikėjimo laisvę, o tai gerokai supykdė katalikus.
Tad vieną dieną su kitais lankytojais pas karalių pasirodė ir jam žinių iš Paryžiaus nešantis dominikonų vienuolis Jacques’as Clement’as.
„Būtina žinoti, kad tais laikais valdovai lankytojus priimdavo net atlikdami gamtinius reikalus. Būtent taip buvo ir tąkart.
Vienuolis padavė laišką tupykloje iki pusės nuogam sėdinčiam Henrikui III, ir jam skaitant laišką vienuolis dūrė karaliui į pilvą.
Neįtikėtina, bet tokioje kasdieniškoje situacijoje, ten, kur karaliai pėsti vaikšto, galą gavo paskutinis Valua dinastijos valdovas”, – pasakoja knygos autorius.
Žiaurus moters kerštas
Istorikui šypseną kelia ir garsaus britų jūrininko ir keliautojo Jameso Cooko mirtis. Atradęs naujas teritorijas, sudaręs išsamius žemėlapius ir aprašęs nepažintus augalus bei gyvūnus, jis galą gavo Havajuose, kur, manoma, buvo uždaužytas, subadytas, o tada suvalgytas kanibalų.
„Nereikia pamiršti, kad J.Cookas buvo ištikimas prancūzų mąstytojo Jeano Jacques’o Rousseau sekėjas, o pastarasis sakė, jog žmogus iš prigimties yra geras.
Vienaip kalbėjo niekuomet iš Prancūzijos ir Šveicarijos kojos nekėlęs švietėjas, su kitokia tiesa susidūrė žymusis keliautojas. Matyt, jam derėjo įsiklausyti į kito mąstytojo Thomo Hobbeso žodžius, kad žmogus žmogui – vilkas”, – juokiasi D.Casali.
Nors knygos „Kvailiausios istorijoje mirtys” herojai tik vyrai, jos autorius teigia, kad kai kurių istorinių personažų mirties kaltininkės – moterys. Pavyzdžiui, Anglijos karalių Eduardą II skausmingai mirčiai pasmerkė jo sutuoktinė karalienė Izabelė.
Teigiama, jog karalius buvo homoseksualus, tad jo žmona, susimokiusi su Anglijos baronais, jį įkalino ir nusprendė susidoroti.
Karalienei ištarus „mirsi taip, kaip nusidėjai”, Eduardas II buvo pasmerktas kančioms, kai nuo išangės iki gerklės buvo pervertas įkaitintu geležiniu strypu.
Erotinė mirtis rūmuose
Įrašius į internetinę paiešką Felixo Faure’o pavardę, puslapiuose nurodoma, kad buvusio Prancūzijos prezidento mirties aplinkybės dviprasmiškos.
D.Casali savo knygoje faktus traukia į dienos šviesą ir primena, kad XIX a. pabaigoje Prancūzijos prezidentu tapęs F.Faure’as po ketverių valdymo metų mirė tuose pačiuose Eliziejaus rūmuose, kurie ir dabar yra Prancūzijos vadovo rezidencija.
„Liudininkai teigia, kad šis politikas labai mylėjo moteris. Kartą vienoje Prezidentūros salių jį tenkino meilužė, tikra seksualinių paslapčių ekspertė.
Matyt, ji šiek tiek persistengė norėdama pamaloninti prezidentą, ir jam prasidėjo konvulsijos.
Prezidentas netrukus mirė, o dama greitai išgarsėjo visame Paryžiuje ir už jo ribų”, – pikantiškas Prancūzijos istorijos detales visuomenei primena istorikas.
Domėsis Vytauto mirtimi?
Meilė ne moterims, o pinigams, kalbama, pražudė kitą istorinę figūrą – Romos karvedį ir politiką Marką Licinijų Krasą. Legenda pasakoja, kad jo priešininkai partai, norėdami pamokyti turtuolį už godumą, į gerklę pripylė lydyto aukso.
Nors naujausioje savo knygoje to neaprašė, D.Casali „Lietuvos rytui” teigė pasidomėjęs ir paslaptimis gaubiama Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirtimi.
Teigiama, kad Vytautas nukrito nuo arklio ir po kiek laiko mirė nuo sužalojimų, taip ir nesulaukęs karūnavimo.