Komitetas nurodo, kad šis klausimas yra lakmuso popierėlis,
rodantis, kaip Čekija elgiasi su į visuomenės paribį nustumta
romų mažuma, ir kad šalis turėtų „padvigubinti savo pastangas“.
Komitetas mano, kad Čekija turėtų „aktyviai įsitraukti į
pagarbos romų kultūrai ir istorijai puoselėjimą simboliniais
aktais, tokiais, kaip kiaulių fermos Antrojo pasaulinio karo romų
koncentracijos stovykloje Letuose iškeldinimas“.
Nuo 1940 iki 1943 metų Čekiją okupavę vokiečių naciai ir jų
kolaborantai čekai 70 km į pietus nuo Prahos esančioje Letų
stovykloje kalino beveik 1,3 tūkst. Čekijos romų.
Šioje stovykloje iš viso žuvo 327 romai, tarp jų - 241 vaikas,
o daugiau kaip 500 romų buvo išsiųsti į liūdnai pagarsėjusią
nacių mirties stovyklą Aušvicą-Birkenau okupuotoje Lenkijoje.
Drauge su 6 mln. Europos žydų, naciai nužudė ir maždaug 500
tūkst. romų, tačiau jų kančios nėra taip gerai žinomos.
1972-1976 metais buvusią Čekoslovakiją valdę komunistai
Letuose pastatė kiaulių fermą, kurią vėliau, režimui
1989-aisiais žlugus, perėmė privati firma.
Dėl tos fermos tarp Čekijos romų ir valdžios jau daugiau kaip
dešimtmetis tvyro įtampa, romų mažuma reikalauja, kad valdžia
nupirktų fermą, ją nugriautų ir pastatytų deramą memorialą.
Bendrovė, kuriai priklauso ferma, sako, kad ji buvo pastatyta
lauke visai šalia buvusios stovyklos, kuri karo pabaigoje buvo
nugriauta.
Tačiau istorikai tvirtina, kad jų teritorijos persidengia.
Čekijoje, kurioje yra 10,5 mln. gyventojų, gyvena 250-300
tūkst. romų.