Dešimtys tūkstančių žmonių susirinko prisiminti daugiau nei
70 tūkst. gyventojų, iškart žuvusių per sprogimą arba nuo jo
padarinių, praėjus daugeliui mėnesių ir metų po bombardavimo.
Varpai pradėjo gausti Nagasakyje 11 val. 2 min. vietos (5 val. 2
min. Lietuvos) laiku – praėjus lygiai 68 metams po akimirkos, kai
virš miesto iškilo atominis grybas, o senyvo amžiaus per tą
bombardavimą gyvi likę žmonės, aukų artimieji, vyriausybės
atstovai ir svečiai iš užsienio nulenkė galvas per tylos minutę.
Nagasakis buvo subombarduotas praėjus trims dienoms po to, kai
pirmoji atominė bomba buvo numesta ant Hirošimos. Tame mieste
anksčiau šią savaitę irgi vyko tragedijos, nusinešusios iš viso
140 tūkst. žmonių gyvybių, atminimo ceremonijos.
„Mums tenka atsakomybė sukurti pasaulį be branduolinių
ginklų ir perduoti ateinančiai kartai ir pasauliui (žinią) apie
(atominių ginklų) nežmonišką prigimtį“, – Japonijos
premjeras Shinzo Abe sakė per ceremoniją.
Branduolinį ginklą turinčios Indijos, kuri nėra pasirašiusi
Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties, pasiuntinys dalyvavo
Nagasakyje vykusioje ceremonijoje pirmąjį kartą, vienas miesto
pareigūnas anksčiau sakė naujienų agentūrai AFP.
Ši ceremonija kasmet vyksta netoli vietos, kur JAV kariškiai
1945 metų rugpjūčio 9 dieną, baigiantis Antrajam pasauliniam
karui, numetė pirmąją plutonio bombą „Fat Man“
(„Storulis“).
JAV kino kūrėjas Oliveris Stone'as atvykęs
į Japoniją dalyvauti atminimo ceremonijose, sakė, kad plačiai
pateikiamas paaiškinimas, jog atominiai bombardavimai padėjo
užbaigti Antrąjį pasaulinį karą, yra „didžiulis melas“.
„Lengva žvelgti į šį klausimą paprastai – jog
amerikiečiai numetė bombą, kad užbaigtų Antrąjį pasaulinį
karą, nes Japonijos militaristai neketino pasiduoti“, – naujienų
agentūra „Kyodo“ citavo režisieriaus žodžius.
Tačiau „tai būtų paviršutiniškas paaiškinimas“,
pridūrė jis.
Istorijai jau seniai nesutaria, ar ši dviguba ataka tikrai
padėjo priartinti karo pabaigą, priversdama Japoniją kapituliuoti,
išvengiant daug daugiau aukų per sausumos invaziją, planuotą
vėliau tais metais.
Daugelis atominius bombardavimus išgyvenusių žmonių,
Japonijoje vadinamų hibakušomis, yra nusistatę tiek prieš karinį,
tiek prieš civilinį atominės energijos naudojimą, akcentuodami,
kad dešimtys tūkstančių mirė akimirksniu per sprogimus, o daug
daugiau užgeso vėliau nuo spindulinės ligos ir vėžio.
Nusistatymas prieš atominę energetiką Japonijoje išlieka
didelis po 2011 metais įvykusios katastrofos Fukušimos
branduolinėje jėgainėje, dėl kurios buvo išjungta dauguma šalies
reaktorių.