Ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos juvelyrams, istorikams, papuošalų tyrinėtojams tris mėnesius trukusi Jadvygos Jogailaitės skrynutės viešnagė Valdovų rūmuose Vilniuje buvo proga iš arti pamatyti brangenybes, kuriomis prieš daugelį amžių galėjo puoštis mūsų valdovai, rašo „Lietuvos rytas“.
Valstybiniame Sankt Peterburgo Ermitaže ši skrynutė saugoma Brangenybių galerijoje, kurios lankymas ribojamas ir tam reikalingi specialūs bilietai. Be to, ten ji rodoma vitrinoje su kitais auksakalystės šedevrais, todėl matyti tik viena jos pusė. Valdovų rūmuose galima apžiūrėti net ir menkiausias jos detales.
Europos auksakalystės centre Niurnberge (Vokietija) nežinomų meistrų pagaminta papuošalų skrynutė – neįkainojama brangenybė.
Jai sukurti prireikė 6,6 kilogramo sidabro, beveik 700 gramų aukso, daugiau nei 800 perlų, beveik 370 rubinų, 300 deimantų, safyrų, smaragdų, taip pat įvairių kitų pusbrangių akmenų.
Mums skrynelė – ir unikali lituanistinė vertybė, liudijanti Vilniaus karališkųjų rūmų didybę ir prabangą.
Manoma, kad 1533 m. sukurta skrynutė iš Niurnbergo galėjo pirmiausia atkeliauti į Vilnių, nes tuo metu čia rezidavo jos užsakovas – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis.
Prabangi skrynutė buvo jo vestuvinė dovana dukrai Jadvygai Jogailaitei.
Papuošalų išliko nedaug
„Brangenybių, kurios tikrai priklausė Gediminaičių dinastijos atšakai – Jogailaičiams, yra išlikę labai nedaug. Joms suskaičiuoti užtektų dviejų rankų pirštų. Štai kodėl mums tokia svarbi Jadvygos Jogailaitės skrynutė.
Tai puikus meno kūrinys, kurio puošybai naudotos įstabios karališkos brangenybės – žiedai, kamėjos“, – pabrėžė M.Piwocka.
Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje daugelį metų senuosius papuošalus ir garsiąją Žygimanto Augusto gobelenų kolekciją tyrinėjanti menotyrininkė pasakojo, kad kokiame nors aukcione, muziejuje ar privačioje kolekcijoje radus Jogailaičių epochos papuošalų beveik neįmanoma patikrinti, ar jie priklausė garsiajai dinastijai.
„Esu bandžiusi ieškoti karališkųjų brangenybių pagal išlikusius inventoriaus aprašymus. Deja, jie dažniausiai labai nekonkretūs. Kaip gali rasti papuošalą, jei žinai tik tiek, kad jo viduryje buvo brangakmenis, o iš šonų – emalio technika sukurti simboliai?“ – klausė meno istorikė.
Kaip tik todėl Jadvygos Jogailaitės skrynutė – unikali vertybė. Juk ji yra ištisas XV–XVI a. karališkųjų brangenybių rinkinys. Manoma, kad skrynutę kūrusiems meistrams Žygimantas Senasis davė nemažai papuošalų iš savo lobyno.
Ne tik pati skrynutė kaip visuma, bet ir kiekvienas jai panaudotas papuošalas – unikalus auksakalio kūrinys. Ji dekoruota 104 žiedais ir 74 kitais įspūdingais papuošalais, tarp kurių net 20 – su kamėjomis.
Yra žinoma, kad Žygimantas Senasis, kaip ir daugelis Lietuvos bei Lenkijos didikų, dažnai nešiojo žiedus ant kiekvieno rankos piršto. Kartais jis ant vieno piršto užsimaudavo net po kelis žiedus.
Be to, visi Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos atstovai ypač mėgo perlus. Todėl visai nenuostabu, kad būtent perlai – gausiausios ir labiausiai į akis krintančios Jadvygos Jogailaitės skrynutės puošmenos.
Brangenybės viliojo ir vyrus
Paklausta, ar karališkosios dinastijos moterys turėjo daugiau papuošalų nei vyrai, M.Piwocka nesulaikė šypsenos: „Jos tikrai norėjo turėti daugiau, tačiau dažniausiai negalėjo, nes vertingiausios brangenybės priklausė valdovui ir pabrėžė jo statusą.“
Tiesa, valdovai neretai dovanodavo išskirtinius papuošalus savo žmonoms ar dukterims.
Tačiau net pagal tas dovanas negalima nuspėti, kuri karalaitė buvo labiau mylima, kuri labiau mėgo puoštis.
Pavyzdžiui, Žygimantas Senasis 1546 metais trims savo dukterims užsakė prabangius, bet vienodus kaklo pakabučius su jų inicialais.
Vavelio karališkosios pilies auksakalystės rinkinio saugotojas Dariuszas Nowackis pasakojo, kad priklausomai nuo to, kokia vyravo mada, karališkieji drabužiai galėjo būti ir nelabai puošnūs, tačiau valdovo statusą visada pabrėždavo jo nešiojamos brangenybės – žiedai, apyrankės, plaukų papuošalai.
Prabangios segės papuošdavo ne tik krūtinę, bet ir rūbo šoną ar net rankovę.
Buvo sąžiningi užsakovai
D.Nowackis pabrėžė, kad, palyginti su kitų Europos šalių valdovais, Jogailaičiai buvo ypač sąžiningi užsakovai.
Jie niekada neapgaudavo meistrų, laiku ir dosniai sumokėdavo už atliktą darbą. Kaip tik todėl jų karališkieji lobynai garsėjo ne tik brangenybių kiekiu, bet ir išskirtine menine verte.
Geriausiais auksakaliais visoje Europoje garsėjusiame Niurnberge Žygimantas Senasis yra užsakęs nemažai papuošalų. Tarp jų ir įspūdingą aukso grandinę savo žmonai Bonai Sforcai. 1523–1525 metais jis siuntė ten taisyti savo laikrodį.
Kadangi Jogailaičių laikais gabenti brangenybes Europos keliais buvo ypač nesaugu, geriausi Niurnbergo auksakaliai atvažiuodavo padirbėti ir į Krokuvą, ir į Vilnių. Manoma, kad Vilniuje gaminti papuošalai net karalienei Bonai, kuri ne tik mėgo brangenybes, bet ir turėjo puikų meninį skonį.
Lobyne – net 273 žiedai
„Žygimantas Augustas buvo tikras karalienės Bonos sūnus, paveldėjęs ir jos turtus, ir didžiulę aistrą brangenybėms bei meno kūriniams. Juk karalienės lobyne buvo net 273 žiedai“, – teigė M.Piwocka.
1560 metais valdovas savo turtus, sukrautus į 16 prabangių skrynučių, parodė į Vilnių atvykusiam popiežiaus nuncijui Bernardo Bongiovanni. Daugelyje prašmatniausių Europos rūmų lankęsis nuncijus prisipažino, kad nieko panašaus nėra matęs nei Venecijos rūmuose, nei pas Romos popiežių.
Anot lenkų menotyrininko D.Nowackio, Žygimantas Augustas savo seseriai Onai net liepė sudeginti daugumą auksakaliams išrašytų sąskaitų, kad niekas nesužinotų, kiek jis sumokėjo už gobelenus ir brangenybes.
Mat tos sąskaitos galėjo sukelti pavaldinių, aukštuomenės nepasitenkinimą ir būti panaudotos prieš jį politinėje kovoje.
Skrynutės išlydėtuvių proga – renginiai
* Šią savaitę Valdovų rūmuose vyksta iškilmingos Europos Renesanso šedevro – Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutės – išlydėtuvės.
* Šių metų rugsėjį į Vilnių atgabentas įspūdingas meno kūrinys rodomas iki gruodžio 15 d. – netrukus jis grįš į Sankt Peterburgo Valstybinį Ermitažą (Rusija). Per pastaruosius 250 metų skrynutė į užsienį buvo iškeliavusi tik tris kartus – į Niujorką (JAV), Madridą (Ispanija) ir Vilnių.
* Šiandien Valdovų rūmuose vyks šviečiamosios akcijos, atspindinčios Jadvygos Jogailaitės epochos muzikinę kultūrą, dvaro prabangą, karybą. 12 ir 17 val. numatytos nemokamos paskaitos, kuriose muziejaus direktorius dr. V.Dolinskas supažindins su skrynutės istorija.
* Išlydėtuvių proga šeštadienį Valdovų rūmų darbo laikas pailginamas iki 20 val. Bilietai kainuos tik 7 Lt, vaikams, moksleiviams, studentams ir senjorams – 3 Lt, o vaikai iki 7 metų, vaikų globos namų auklėtiniai ir neįgalieji galės lankytis nemokamai.
