„Reikėtų daugiau tos istorinės atminties. Laiko dulkės viską nugula. Yra visa karta žmonių, kurie nežino, kas yra Sausio 13-oji. Tai - kalendorinė diena. Bet ta kalendorinė diena atvėrė duris daugeliui jaunų žmonių, tų, kurie dabar valdžioje, kurie buvo valdžioje. Keisčiausia, kad ateina į valdžią, kurie nežino, kas yra Sausio 13-oji ir žinot nenori. Jie nori žinoti, kiek mokesčių sumokama į biudžetą“, - sakė P.A.Barysas Seime.
„Labai skaudina tai, kad mus prisimena tik per Sausio 13-ąją. Pakviečia pabūti statistais čia, pasėdėti, paklausyti nušlifuotų kalbelių. Jos gražios lyg ir patriotiškos, bet tai nenuoširdu. Žmonės tai jaučia“, - teigė jis.
Pirmadienį žuvusiųjų per Sausio įvykius artimieji ir nukentėjusieji buvo pakviesti į Parlamento galeriją susitikti su politikais. Juos pasveikino Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, buvo atėję vicepirmininkai Vydas Gedvilas, Petras Auštrevičius, Algirdas Sysas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, parlamentaras Mečislovas Zasčiurinskas.
P.A.Barysas apgailestavo, kad tiek mažai politikų panoro susitikti ir pabendrauti su jais, nes, anot jo, laisvės gynėjai turi ką pasakyti, gali pasiūlyti sprendimus.
„Mes turime socialinių problemų, matome Lietuvoje daug negatyvo, kuris trukdo mums eiti į priekį, matome išsikerojusį karjerizmą, grobuonišką norą praturtėti bet kuria kaina nesiskaitant nei su įstatymais, nei su sąžine. Lietuva suskaldyta. Vieni geometrine progresija turtėja ubagų krašte, milijonieriais darosi, nors tam pagrindo beveik nėra, kiti skursta geometrine progresija“, - sakė Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos valdybos pirmininkas, paklaustas, ką norėjo papasakoti politikams.
Kalbėdamas apie svarbiausias nukentėjusiųjų problemas, draugijos vadovas akcentavo sveikatos apsaugą. Jo teigimu, daugelis nukentėjusiųjų yra jau garbaus amžiaus ir turi nemažai sveikatos problemų, tuo metu patekti pas gydytojus sudėtinga, nėra jokios prevencijos.
P.A.Barysas teigė apie tai kalbėjęs su sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Andriukaičiu ir vylėsi, kad jis atsižvelgs išsakytus pageidavimus.
„Mes norime, kad ant mūsų ligos istorijų atsirastų lipdukas, kuris kažka buvo, kad tai nukentėjusieji per Sausio įvykius. Kad jiems būtų daroma kokia nors išimtis“, - teigė draugijos vadovas.
Pasak jo, nors valstybė laisvės gynėjams yra suteikusi specialų statusą, dėl suteiktų socialinių garantijų kaskart tenka kovoti.
P.A.Baryso teigimu, skaudina visuomenėje vis gilėjanti socialinė atskirtis, piktina tokie sprendimai, kaip atlyginimų padidinimas Seimo nariams, teisėjams.
„Tokia gilinama atskirtis skaldo Lietuvą. Tačiau tai nereiškia, kad mes vėl neitume prie barikadų. Eitume. Bet dabar turime kovoti su tais be barikadų“, - sakė Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos valdybos pirmininkas.
Pirmadienį Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena, kai pagerbiami žuvusieji 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
