„Reikėtų daugiau tos istorinės atminties. Laiko dulkės viską
nugula. Yra visa karta žmonių, kurie nežino, kas yra Sausio 13-oji.
Tai - kalendorinė diena. Bet ta kalendorinė diena atvėrė duris
daugeliui jaunų žmonių, tų, kurie dabar valdžioje, kurie buvo
valdžioje. Keisčiausia, kad ateina į valdžią, kurie nežino, kas
yra Sausio 13-oji ir žinot nenori. Jie nori žinoti, kiek mokesčių
sumokama į biudžetą“, - sakė P.A.Barysas Seime.
„Labai skaudina tai, kad mus prisimena tik per Sausio 13-ąją.
Pakviečia pabūti statistais čia, pasėdėti, paklausyti
nušlifuotų kalbelių. Jos gražios lyg ir patriotiškos, bet tai
nenuoširdu. Žmonės tai jaučia“, - teigė jis.
Pirmadienį žuvusiųjų per Sausio įvykius artimieji ir
nukentėjusieji buvo pakviesti į Parlamento galeriją susitikti su
politikais. Juos pasveikino Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė,
buvo atėję vicepirmininkai Vydas Gedvilas, Petras Auštrevičius,
Algirdas Sysas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, socialinės
apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, parlamentaras
Mečislovas Zasčiurinskas.
P.A.Barysas apgailestavo, kad tiek mažai politikų panoro
susitikti ir pabendrauti su jais, nes, anot jo, laisvės gynėjai turi
ką pasakyti, gali pasiūlyti sprendimus.
„Mes turime socialinių problemų, matome Lietuvoje daug negatyvo,
kuris trukdo mums eiti į priekį, matome išsikerojusį karjerizmą,
grobuonišką norą praturtėti bet kuria kaina nesiskaitant nei su
įstatymais, nei su sąžine. Lietuva suskaldyta. Vieni geometrine
progresija turtėja ubagų krašte, milijonieriais darosi, nors tam
pagrindo beveik nėra, kiti skursta geometrine progresija“, - sakė Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos valdybos
pirmininkas, paklaustas, ką norėjo papasakoti politikams.
Kalbėdamas apie svarbiausias nukentėjusiųjų problemas,
draugijos vadovas akcentavo sveikatos apsaugą. Jo teigimu, daugelis
nukentėjusiųjų yra jau garbaus amžiaus ir turi nemažai sveikatos
problemų, tuo metu patekti pas gydytojus sudėtinga, nėra jokios
prevencijos.
P.A.Barysas teigė apie tai kalbėjęs su sveikatos apsaugos
ministru Vyteniu Andriukaičiu ir vylėsi, kad jis atsižvelgs
išsakytus pageidavimus.
„Mes norime, kad ant mūsų ligos istorijų atsirastų lipdukas,
kuris kažka buvo, kad tai nukentėjusieji per Sausio įvykius. Kad
jiems būtų daroma kokia nors išimtis“, - teigė draugijos vadovas.
Pasak jo, nors valstybė laisvės gynėjams yra suteikusi
specialų statusą, dėl suteiktų socialinių garantijų kaskart
tenka kovoti.
P.A.Baryso teigimu, skaudina visuomenėje vis gilėjanti
socialinė atskirtis, piktina tokie sprendimai, kaip atlyginimų
padidinimas Seimo nariams, teisėjams.
„Tokia gilinama atskirtis skaldo Lietuvą. Tačiau tai nereiškia,
kad mes vėl neitume prie barikadų. Eitume. Bet dabar turime kovoti
su tais be barikadų“, - sakė Sausio 13-osios nukentėjusiųjų
draugijos valdybos pirmininkas.
Pirmadienį Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena, kai
pagerbiami žuvusieji 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų
kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos
valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies
nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant
Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą,
žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos
radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių
žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo
Seimo pastato.