K.Wolffas (1900-1984) priklausė Vokietijos nacių elitui - buvo A.Hitleriui tiesiogiai pavaldžios apsaugos rinktinės SS (Shutzstaffel – vok.) aukšto rango pareigūnas, šios sukarintos vokiečių organizacijos reichsfiurerio ir Gestapo viršininko H.Himlerio adjutantas. Holokausto organizatorius H.Himmleris, suformulavęs pagrindinius nacizmo principus, vadinamas juoduoju vokiečiu ideologu.
Klaipėdos krašto anšliusą primenantis atvirlaiškis sudomino senienomis prekiaujančių aukcionų svetaines naršančius Lietuvos istorijos muziejų darbuotojus, filatelininkus. Pastebėta, jog Rusijai užgrobus Krymo pusiasalį, nacių atributikos kainos šoktelėjo. Panašiai kaip Rusija prieškariu elgėsi A.Hitlerio valdomaVokietija - surezgė gėdingąjį Miuncheno suokalbį, aneksavo Sudetus ir Austriją.
Nacių maitvanagiai sulėkė į Klaipėdą
Neaišku, kaip SS generolo K.Wolffo ranka Klaipėdoje rašytas atvirlaiškis pateko į privačias kolekcijas. Paženklinta ištikimo A.Hitlerio draugo ir bendražygio H.Himmlerio autografu nacistinė seniena sulaukė išskirtinio Antrojo pasaulinio karo istorija besidominčių kolekcininkų dėmėsio.
Lietuvos gyventojams šis atvirukas sužadina kur kas daugiau minčių- primena ne tik apie pirmąją nacių maitvanagių puotą prieškariu nuo suvenerios valstybės atplėštoje Klaipėdoje, bet ir tas aplinkybes, kuriomis Vokietija, pažeisdama tarptautinius susitarimus, įvykdė šio krašto aneksiją.
Vokietijai paskelbus ultimatumą, Kauno valdžios priimtą be jokių išlygų, Klaipėdos kraštas buvo užgrobtas žaibiškai. Iš Rytprūsių per Karalienės Luizės tiltą į Lietuvos teritoriją įžengusi iki dantų ginkluota Vermachto kariuomenė, nesutikusi pasipriešinimo, greitai nužygiavo iki Klaipėdos.
Čia juos kaip išvaduotojus pasitiko penktoji kolona – vietiniai naciai su savo vadeiva Ernstu Neumannu. Galvas pakėlė rudmarškiniai smogikai su raudonomis svastikomis ant rankovių - kibo lietuviams į atlapus, grindinio akmenys, plytgaliai skriejo į kontorų, parduotuvių langus. Tūkstančiai žmonių, palikę savo namus, paskubomis spruko iš Klaipėdos į Didžiąją Lietuvą.
Vos tik vokiečių daliniai įžengė į Klaipėdą, uosto reide pasirodė karo laivas „Deutschland“, iš Svinemiundės atplukdęs A.Hitlerį. Fiurerio jau laukė krantinėje išsirikiavo kariškiai, vietiniai naciai. H.Himmleris ir K.Wolffas į Klaipėda atvyko anksčiau - geležinkeliu. Išlipusiam į krantą A.Hitleriui vienas pirmųjų ranką paspaudė Rytų Prūsijos žemių gauleiteris Erichas Kochas.
Pagrindinis tikslas – ginti savo tautiečius
Autonominio Klaipėdos krašto aneksija pasaulio nesudrebino - jo pripažinimo Lietuvai tarptautinę konvenciją ratifikavusios didžiosios valstybės nė necyptelėjo. Diskusijos dėl vokiečių anšliuso Lietuvos Seime vyko vos penkias minutes, pasisakė tik vienas oratorius. Tada visiems atrodė, jog įvyko tai, kas ir turėjo įvykti – vokiečiai, pasinaudoję palankia proga, „pasiėmė“ Klaipėdos kraštą.
Klaipėdos krašto prijungimo prie Vokietijos įstatymą A.Hitleris pasirašė 1939 metų kovo 23-osios naktį, Baltijos jūroje, iškart po to kai į laivą „Deutschland“ buvo perduota Vokietijos užsienio reikalų ministro Joachimo Ribbentropo telegramą, kad Lietuva nesipriešins, su viskuo sutinka.
Prieš tai J.Ribbentropas, išsikvietęs į Berlyną Lietuvos užsienio reikalų ministrą Juozą Urbšį, informavo apie Vokietijos ketinimus. Kalba buvo trumpa. J.Ribbentropas pasakė, kad Klaipėdos kraštas bus aneksuotas. Paaiškino, kad Vokietija šitaip ginanti ten gyvenančius savo tautiečius, ir padėkojo už dėmesį. A.Hitleris rėžė kalbą apie Didžiąją Vokietiją
Paryčiais „Deutschland“ priartėjo prie Lietuvos krantų. Klaipėdos uosto prieigose plaukiojęs vokiečių torpedinis kateris „Leopard“ A.Hitlerį ir jo svitą perkėlė į krantą. Prabangiu limuzinu miesto gatvėmis nuvežtas į Turgaus aikštę Trečiojo reicho vadas ten priėmė karių paradą.
Po to A.Hitleris pasirodė Dramos teatro balkone - pasveikino aikštėje susirinkusią minią. Rėžė prakalbą apie Versalio pažemintą, bet dabar jau iš pelenų pakilusią Didžiąją Vokietiją - nuo Maso iki Memelio. Kalba buvo blankoka, nes fiureris tikriausiai dar nebuvo atsigavęs nuo jūrligės.
Turgaus aikštėje, prie Toravos Anikės paminklo, susispietę vietiniai nacių rėksniai kėlė į virš rankas – džiūgavo ir šėlo. O vietiniai lietuviai gūžėsi. Vėliau jie kalbėjo, kad Anikė tada, ko gero, buvo vienintelė nebyli drąsuolė – stovėjo ant pjedestalo atgręžusi nugarą A.Hitleriui, kai jis kalbėjo.
Visuose vokiškai kalbančiuose kraštuose išgarsėjusio klaipėdiečio poeto Simono Dacho meilės giesmės „Anchen von Tarau“ herojės skulptūra greitai dingo Turgaus aikštės. Po A. Hitlerio viešnagės naciai ant pjedestalo užkėlė savo fiurerio biustą.
Generolo atvirlaiškį pasirašė ir H.Himleris
Pirmąją Klaipėdos krašto aneksijosm dieną 39-metis SS generolas K.Wolffas, apvaldytas pakilios nuotaikos, išsiuntė į Berlyną atvirlaiškį savo žmonai Friedai. H.Himlerio adjutantui tikriausiai labai nepatiko, kad tenykštėse pašto įstaigose dar galiojo lietuviška tvarka. Likimo įronija - Klaipėdą užgrobę naciai buvo priversti kurį laiką naudotis Lietuvos pašto paslaugomis ir ženklais.
Apie tai byloja ant K.Wolffo atvirklaiškio užklijuoti keturi Lietuvos Respublikos 20-mečio proga išleisti pašto ženklai su šalies valstybingumo simboliais: prezidento Antano Smetonos, Valstybės tarybos atvaizdais. Pašto ženklai pažymėti vietiniu spaudu su briedžio ragais ir užrašu "Nepriklausoma Lietuva".
Klaipėdos krašte veikusios lietuviškos įstaigos, kariškiai paskubomis išsikraustė, bet pašto per vieną dieną juk nepertvarkysi. Vietiniai paštininkai siunčiamus vokus ir atvirlaiškius su lietuviškais pašto ženklais okupantų nurodymu pažymėdavo vokišku proginiu antspaudu su užrašu „Memelland ist frei“ (Memelio kraštas – laisvas). Juo paženklintas ir K.Volffo atvirlaiškis.
K.Wolffas atvirukas iš Klaipėdos pažymėtas kovo 22-osios (paskutiniosios dienos, kai krašte faktiškai dar veikė Lietuvos įstatymai) antspaudu. Pats generolas jame savo ranka arogantiškai suraitė kitos dienos (kovo 23-osios) datą – gal šitaip norėjo parodyti, kad dar gyvuojančio lietuviško pašto paslaugomis, atributika jis inaudojasi prispirtas aplinkybių. O gal tiesiog suklydo ?
Nors taip negalėjo būti - juk toji diena K.Volffui buvo įsimintina, jo sieloje tikriausiai siautė pakilių jausmų audra. Istorinės akimirkos svarbą paliudijančio vokiškojo spaudo „Memelland ist frei“ atvirlaiškyje neužteko. Pavaldinio adjutanto paprašytas SS reichsfiureris H.Himmleris atviruko kampe suraitė savąjį autografą: „Grosse Grusse – H.Himmler“. Suteikė K.Wolffo laiškeliui i pridėtinės istorinės vertės.
Nacių palikimas audrina kolekcininkus
Žinomas kolekcininkas ir žurnalistas, premjero padėjėjas Vilius Kavaliauskas vieno Vokietijos aukciono svetainėje patalpintą atviruką su K.Wolffo ir H.Himmlerio parašais pamatė dar 2011 metais. Tąkart jį buvo siūloma įsigyti už 160 eurų. Kažkoks pirkėjas, turbūt susigundęs istorinės asmenybės H.Himmlerio autografu, tikėjosi uždirbti - artelę kilstelėjo iki 191 euro.
Po to aukcione prasidėjo įprastas žaidimas – kas daugiau. Užsienio kolekcininkai turbūt net ir nenutuokė, kad H.Himlerio autografuotas atvirlaiškis su lietuviškaisiais pašto ženklais įdomus dar ir tuo, kad buvo pasiųstas iš Vokietijos „de facto“ jau užgrobto Klaipėdos krašto. O A.Hitleris įstatymą dėl jo prijungimo prie Vokietijos „de jure“ pasirašė tik kitą dieną.
„Iš pradžių man atrodė, kad K.Wolffo atvirukas tiek nevertas, bet kainos staiga šoktelėjo. Naujasis savininkas vėliau man siūlė jį įsigyti už 879 eurų. Vokietijos nacių palikimu dabar gyvai domisi amerikiečiai - Manau, kad JAV aukcionuose tokio filatelijos unikumo kaina priartės iki 2500 dolerių. Ir tai dar nebus pabaiga“, - bandymus pelnytis iš sudėtingos Klaipėdos krašto istorijos prognozavo V.Kavaliauskas.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys irgi stebisi pabrangusiu nacių kultūros paveldu: „K.Volffo atvirlaiškis be jokios abejonės yra filatelijos unikumas. Įdomus ir iškalbingas eksponatas, bet kaina mums neįkandama. Visi dabar pakvaišę dėl nacių palikimo – aukcionuose graibstomi seni laiškai, ordinai, medaliais, už juos mokama trigubai brangiau nei anksčiau. Mes vienam eksponatui galime išleisti ne daugiau 100 eurų. Kai kainos taip šuoliuoja, muziejai neįstengia varžyti su kolekcininkais“.
Fotografas fiksavo okupantų žingsnius
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklose yra kitokių įdomių eksponatų, primenančių nacistinės Vokietijos šulų sambūrį nuo Lietuvos atplėštoje Klaipėdoje, jų susitikimus, tenykščių žmonių nuotaikas. Muziejuje saugoma dar vienas tų laikų unikumas - Juodkrantės žvejų gyvenvietės lietuviškasis pašto antspaudas su pirmosios Klaipėdos krašto aneksijos dienos data.
Klaipėdos krašto anšliusas pažemino Lietuvą, bet valdžia tylėjo, kad nebūtų dar blogiau – juk J.Ribbentropas pagrasino nesustoti, jeigu lietuviai mėgins priešintis. A.Hitlerio vizitas nebuvo paminėtas nė viename oficialiame dokumente. Vokietijos agresiją santūriai komentavo žiniasklaida.
A.Hitlerio vizitą Klaipėdoje primenančios nuotraukos – irgi tapo retenybė. Tarp jų yra klaipėdiečio fotografo Ericho Kussau. Mažosios Lietuvos istorijos muziejui perduotos fotografijos. Po Antrojo pasaulinio karo persikėlęs į Vokietiją jis nepamiršo Klaipėdos, atvykęs bendraudavo su istorikais.
„Kai aukščiausieji nacių vadai pasirodė Klaipėdoje, E.Kussau su fotoaparatu lakstė paskui A.Hitlerio kortedžą, užfiksavo beveik viską, kas tuo metu buvo įmanoma. Jo unikalių nuotraukų rinkinys - reikšmingas Mažosios Lietuvos praeities dokumentas“, - pasakojo J.Genys.
Kitas kolekcininkas klaipėdietis, žuvininkystės mokslų daktaras Šarūnas Toliušis, taip pat pastebėjęs K.Volffo atvirlaiškį aukcione, irgi stebėjosi jo kaina: „Atvirlaiškio pardavėjas, aišku, tikėjosi pirkėjus sugundyti H.Himmlerio parašu. Tik snobai gali taip sukelti kainas“.
Tautos dovana fiureriui – Klaipėdos kraštas
Š.Toliušis surinko nemažai džiugius, ir tragiškus Klaipėdos krašto istorijos puslapius atspindinčių daiktu: pašto vokų, ženkliukų, vietinių pinigų, atvirukų su miestelių vaizdais. Kai kurie jų paženklinti tuo pačiu užrašu „Memelland ist frei“ - naciai Klaipėdos krašto anšliusą džiaugsmingai viešino kaip patriotinį vokiečių tautos žygdarbį – esą pasiėmė tai, kas jiems priklausė.
Tomis dienomis Klaipėdoje buvo platinama „Deutschland“ atplukdyta nacių propagandinė literatūra, krašto paštuose pirmosios dienos antspaudu buvo ženklinami vokai su A.Hitlerio atvaizdu. Prekiauta atvirlaiškiais su pašto ženklais, kuriuose pavaizduotas Reicho vadas. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus neseniai gavo tokį atvirlaiškį -- irgi unikumą.
Pašto ženklai su A.Hitlerio atvaizdu buvo išleisti vokiečiams minint fiurerio 50-ties metų jubiliejų. Pats šiurpiausias Europos tironas pasirodė Klaipėdoje likus vos mėnesiui iki jubiliejinio gimtadienio. Nacių propaganda Lietuvos teritorijos aneksiją pavaizdavo ne kaip agresiją, įžūlų silpnesniojo kaimyno apiplėšimą, pasikėsinimą į nepriklausomos valstybės suverenitetą, o kaip visos vokiečių tautos dovaną gimtadienio proga mylimam fiureriui.
Peršasi mintis, kad tai - nebuvo atsitiktinumas. Trečiojo reicho pašto vadovybė ir anšliuso organizatoriai, ko gero, iš anksto buvo sustygavę savo veiksmus. Muziejų pasiekęs 1939 metų atvirlaiškis paženklintas specialiuoju antspaudu su Teatro aikštėje stovinčio senojo Klaipėdos dramos teatro pastato vaizdu. „Didžiuliais tiražais išleisti pašto ženklai su diktatorių atvaizdais nėra retenybė. Unikumai - atvirukai ir vokai su įdomesniais įrašais, adresuoti garsioms asmenybėms. Pirmasis 1891 metais išleistas ne itin išvaizdus klaipėdietiškas atvirukas brangesnis nei nacių proklamacijos - įkainotas 900 JAV dolerių“, - propagandinių atvirlaiškių su A.Hitlerio atvaizdu nesureikšmina Š.Toliušis.
Vokai iš užgrobto Krymo taps unikumais?
Senuosius pašto ženklus ir vokus po daugelio metų vartome kaip įdomiausias knygas, nes filatelija - pasaulio veidrodis, atspindintis viską: taikius, įvykius nuožmias agresijas, iškilias asmenybes. Tarp jų yra tokių, kuriuos istorija vėliau nuvainikuoja ir prikala prie gėdos stulpo. Rečiausi lietuviškosios filatelijos unikumai - netgi brangesni nei šurmulį pasaulio aukcionuose sukėlęs K.Volffo atvirukas.
Pavyzdžiui, keturi tautos patriarcho Jono Basanavičiaus pasirašyti vokai su 1918 metais išleistais pirmaisiais lietuviškaisiais pašto ženklais įvertinti 5 tūkst. eurų. Lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pirmąkart JAV ir Lietuvos paštų istorijoje iš Niujorko per Atlantą į Kauną skraidinti vokai irgi tapo unikumais. Tiesa, jų vertė yra šiek tiek mažesnė nei atvirlaiškio su H.Himlerio parašu.
Kai Kryme pasirodė Vladimiro Putino „žaliaisiais žmogeliukais vadinami Rusijos desantininkai be skiriamųjų ženklų, tenykščių gyventojų korespondencija, ženklinta ukrainietiškais pašto ženklais, funkcionavo grivina. Kol Kremlius dar nebuvo uždėjęs savo sunkios letenos, ir čia turbūt kurį laiką funkcionavo susiplakusi dvilypė pašto sistema, buvo atsiskaitoma dviguba valiuta.
Kol visagalis internetas nenurungė pašto sistemos, žmonės vis dar bendrauja laiškais. Pirmosiomis Krymo aneksijos dienomis vietinių gyventojų išsiųsti vokai su rusiškais ir ukrainietiškais pašto ženklais ir spaudais ateityje gali tapti filalelistų dėmesio objektu. Ar taip įvyks ?
Š.Toliušis tokios tikimybės neatmeta: „Jie gali tapti įdomūs. Juk kolekcininkai – nenuspėjama liaudis. Kas žino, kaip bus ? Po daugelio metų kokio nors Rusijos admirolo atvirlaiškį iš Sevastopolio galbūt vertinsime panašiai kaip SS generolo K.Volffo atviruką iš Klaipėdos“.
H.Himmlerio adjutantas kartuvių išvengė
K.Volffo gyvenimas susiklostė sėkmingiau nei kitų nacistinės Vokietijos vadeivų. Jis dar spėjo patarnauti kaizerio armijoje, demobilizuotas tapo bankininku. Po 1930 metų ekonominės krizės atsidūręs nacionalsocialistų gretose sparčiai ropštėsi karjeros laiptais – tapo partijos atstovu Reichstage ir SS šefo H.Himmlerio adjutantu. 1937 metais K.Volffui buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis – buvo trečiasis pagal rangą SS pareigūnas, vadovavo žvalgybai.
Kai Sovietų Sąjungos kariuomenė artėjo prie Berlyną, sunerimęs H.Himmleris būtent K.Volffui patikėjo už A.Hitlerio nugaros slaptai derėtis su amerikiečiais dėl Vokietiją ir visą Europą iki katastrofos nuvariusių nacių vadeivų likimo. Derybininkas Alenas Dullesas atmetė H.Himmlerio siūlytą kapituliacijos planą. Sąjungininkų klastą užuodęs Josifas Stalinas domėjosi amerikiečių ir nacių separatinėmis derybomis – Berlyne juos sekė Kremliaus naudai dirbę šnipai.
K.Volffas pateko į nelaisvę, buvo kalinamas Pietų Velse - specialiojoje stovykloje kartu su kitais sąjungininkų suimtais vokiečiais generolais. Britų stovykloje laikytas iki 1947 metų išvengė Niurnbergo tribunolo – netabalavo kartuvėse už nusikaltimus žmonijai kaip kiti nacių vadai.
Vokietijoje stojęs prieš civilinį teismą K.Wolffas buvo nuteistas tik penkiolikai metų nelaisvės.
Didžiavosi medaliu už Klaipėdos anšliusą
Dar daugiau SS generolo nuodėmių išlindo vėliau, kai pagautas į teisiamųjų suolą sėdo dar vienas artimiausias A.Hitlerio parankinis - žydų budeliu pramintas Adolfas Eichmannas. Tada paaiškėjo, kad ir K.Volffas karo metais buvo prisidėjęs prie išrinktosios tautos naikinimo.
Greitai paleistas į laisvę K.Volffas gyveno Austrijoje ir Vokietijoje. Pasinėręs į viešuosius ryšius uždarbiavo skaitydamas paskaitas apie Trečiojo reicho vadus, su kuriais darbavosi ranka rankon. Apie šį nacį vėl prabilta, paaiškėjus, kad jis A.Hitlerio įsakymu turėjęs pagrobti popiežių Pijų XII.
K.Wolffo viršininkas H.Himmleris dar bandė gelbėtis persirengęs eilinio kareivio uniforma, bet buvo sučiuptas britų. SS reichsfiureriui tada buvo likusi tik viena išeitis – triaukštelėti kalio cianido kapsulę. Pagrindinio žydų naikintojo mirtis buvo greita ir lengva. H.Himmlerio adjuntas K.Volffas, atrodo, visada didžiavosi, kad 1939 metų kovą Klaipėdoje kartu su kitais nacių apkvaišintais žmonėmis klausėsi A.Hitlerio kliedesių apie Didįjį reichą.
Visose K.Wolffo biografijose įrašyta, kad jis apdovanotas medaliu „Memelando susigrąžinimui atminti“.
Nacių šulai - sovietinio serialo personažai
Aktyvius Klaipėdos krašto aneksijos dalyvius K.Volffą ir H.Himmlerį lietuviai vėl prisiminė sovietmečiu, žiūrėdami pagal rusų rašytojo Juliano Semionova romaną sukurtą itin populiarų televizijos serialą „Septyniolika pavasario akimirkų“.
Šiame seriale rūstaus SS generolo ir separatinių nacių derybų su amerikiečiais rezgėjo K.Volffo vaidmenį atliko garsus rusų aktorius Vasilijus Lanovojus, dirbantis Maskvos J.Vachtangovo dramos teatro, kuriam šiuo metu vadovauja lietuvis režisierius Rimas Tuminas,
Pagrindinį štandarterfiurerio Makso Otto von Štirlico (iš tikrųjų - Sovietų šnipo pulkininko Maksimo Isajevo) vaidmenį šiame filme sukūrė kitas iškilus rusų aktorius Viačeslavas Tichonovas, po serialo premjeros tapęs pirmojo ryškumo rusų kino žvaigžde - visų SSRS moterų numylėtiniu.
Visi žavėjosi V.Tichonovo sukurtu personažu. Net Berlyno ambasadoje dirbęs tada dar jaunas KGB karininkas V.Putinas - jam patinka filmai apie šnipus. Vėliau jis pasuko ne M.O. Štirlico, o jo priešų A.Hitlerio, H.Himmlerio ir K.Wolffo keliu – pasirašė potvarkius dėl Krymo atplėšimo nuo Ukrainos be jokių slaptų derybų su sąjungininkais. Tokių, tiesa pasakius, ir nebuvo.
J.Ribbentropas – skriaudžiamų vokiečių gynėjas
Kultinis rusų serialas „Septyniolika pavasario akimirkų“, kuriame sužmėžavo A.Hitleris, M.Bormannas, H.Himmleris, J.Ribbentropas - nacistinės Vokietijos kracho atspindys. Pradėję nuo anšliusų, o po to klupdę ant kelių visą Europą nacių vadeivos šiame filme vaizduojami kaip apgailėtinos, tik dėl savo kailio drebančios žmogystos - neprisimena, ką kalbėjo ir kaip elgėsi anksčiau, kurstydami pasaulinio karo ugnį.
Įdomu, jog šiandieninės Rusijos vadovo V.Putino kalbos apie padėtį Kryme stebėtinai primena J.Ribbentropo žodžius, kažkada ištartus J.Urbšiui.
"Klaipėdos kraštas nori grįžti į Vokietiją. Nuo to ir reikėtų pradėti kalbą. Jis buvo atplėštas nuo Vokietijos ignoruojant tautų apsisprendimo teisę. Jį kontroliavo prancūzai, o po to užėmėtė jūs, lietuviai. Tokia neteisybė toleruota, kol Vokietija buvo bejėgė. Jūs žinote, ką mūsų vadui reiškia jo tautiečiai svetur ? Jis negali pakęsti ir likti neveiklus visur, kur vokiečiai skriaudžiami“, - Antrojo pasaulinio karo išvakarėse postringavo Trečiojo reicho ministras.
Skelbdamas ultimatumą Lietuvai J.Ribbentropas, regis, buvo pamiršęs, kad baltų žemes užkariavę teutonai dar ilgai jas vadindavo lietuviškais vardais („Preussich Litauen, Litauische Amter, Provins Litthauen,). Klaipėdos krašte autochtonų teisėmis nuo seniausių laikų gyvenę etniniai lietuviai nesijautė esą kolonistai, nesipjovė su kitų tautybių žmonėmis.
Tokios J.Ribbentropo kalbos ir tada, ir dabar nestebina. Naciai melo skraiste dangstydavo ir kitų Europos kraštų aneksijas – aiškino ginantys čia neva skriaudžiamų vokiečiu teises.
Rusijos prezidentui nerūpi žmonos gimtinė ?
Krymo „vaduotojas“ V.Putinas irgi ne viską prisimena arba nenori prisiminti – amnezija. Todėl kai kurie šmaikštuoliai Rusijos prezidentą vis dažniau vaizduoja kaip maniaką su A.Hitlerio stiliaus ūsiukais, pravardžiuoja jį Putleriu.
Pastaruoju metu V.Putinas pradėjo girtis, kad tik Sovietų Sąjungos, kurios teisių paveldėtoja yra Rusija, pastangų dėka pavyko suvienyti po Antrojo pasaulinio į dvi valstybes suskaldytą Vokietiją.
Kas bus, kai kada nors įsidrąsinusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel KGB papulkininkiui V.Putinui, primins kad Sovietų Sąjungai kaip karo grobis atitekusi Kaliningrado sritis (Ostt Preussen – buvusieji Rytprūsiai), iš kurios, beje, kilusi paliktoji Rusijos prezidento žmona, vokiečiams yra tas pat kaip rusams Krymas ?
Ir kaip reaguotų V.Putinas, išgirdęs tokias vokiečių radikalų kalbas: „Kenigsbergas, istorinis vokiečių miestas, vėl trokšta prisišlieti prie savo motinos Vokietijos krūtinės. Mums labai svarbus po Sovietų Sąjungos griūties ten įsikūrusių Pavolgio, Kazachstano vokiečių likimas. Juk Potsdamo sutartimi šis kraštas buvo tik laikinai perduotas Josifo Stalino globai".
SS generolo K.Wolffo atvirlaiškyje atgijanti Klaipėdos krašto praeitis – tik vienas pavyzdys, rodantis, kur veda tokia didžiųjų valstybių politikų retorika.
