A. Bumblauskas: „Baltarusiai seniai yra pasisavinę LDK istoriją“

Ar Baltarusijos mieste Vitebske iškilęs įspūdingas bronzinis paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui turėtų kelti nerimą lietuviams?

Vitebske iškilęs paminklas Algirdui išlietas iš bronzos. Jo aukštis – 3,6 m, postamento – 2,8 m. Paminklo autorius – skulptorius S.Bondarenka.
Vitebske iškilęs paminklas Algirdui išlietas iš bronzos. Jo aukštis – 3,6 m, postamento – 2,8 m. Paminklo autorius – skulptorius S.Bondarenka.
Daugiau nuotraukų (1)

Tadas Ignatavičius

2014-07-01 06:00, atnaujinta 2018-02-12 08:45

Vilniaus universiteto profesoriaus Alfredo Bumblausko nenustebino tai, kad baltarusiai atidengė paminklą Algirdui (jį vadina Olgierdu), kuris buvo ir Vitebsko kunigaikštis: „Nieko nauja neįvyko. Baltarusiai jau seniai yra pasisavinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriją.

Lietuviai galbūt pernelyg jautriai reaguoja matydami, kaip kaimynai sau prisiskiria Lietuvos istorijai svarbius dalykus.

Mums reikėtų permąstyti savo santykį su baltarusiais dėl istorinio paveldo.

Kita vertus, aišku, yra ir tam tikros grėsmės, nes kai kurie aspektai primena Adolfo Hitlerio politiką Sudetų atžvilgiu. Akivaizdu, jog imperialistiškai nusiteikę baltarusiai tarsi yra pasiruošę tam, kad Vilnius yra jų.“

Reikia būti aktyvesniems

Istoriko manymu, entuziastingas baltarusių atsigręžimas į praeitį yra ir bandymas savaip flirtuoti su Vakarais.

„Bet nėra ko ir labai pavydėti matant, kaip pastaruoju metu aktyviai baltarusiai užsiima savo paveldo propaganda.

Galbūt reikėtų į tai pasižiūrėti iš kito kampo – kurti įvaizdį, kad Lietuvos idėja yra patraukli ir traukia net baltarusius. Aš paprastai taip optimistiškai raginu lietuvius žiūrėti į baltarusių pastangas“, – kalbėjo A.Bumblauskas.

Vis dėlto profesorius mano, kad Lietuvai irgi reikia stengtis aktyviau užsiimti kryptinga informacine ir istorine leidyba.

„Jau prieš penkiolika metų internete pasirodė pranešimų, kad Vilnius dar išvys baltarusių tankus su LDK ženklais. Jau tuomet sakiau, kad galbūt reikia ką nors daryti, galbūt kurti kokias nors kontrpropagandines institucijas. Bet jų neatsirado“, – kalbėjo istorikas.

Buvo imperijos kūrėjas

A.Bumblauskui buvo gana netikėtas „Lietuvos ryto“ klausimas, kodėl lietuviai iki šiol neturi paminklo Algirdui: „Mes daug ko neturime iš savo LDK istorijos, nors Algirdas iš buvusių jos valdovų priklauso elitui.

Algirdas ir jo užmojai pas mus buvo šiek tiek nesuprasti, galbūt jis palaikytas per daug rusišku ar rytietišku, nors istorikų dėmesio jam tarsi ir netrūko.“

Kalbėdamas apie Algirdo reikšmę LDK istorijai profesorius pabrėžė, kad jis buvo Lietuvos imperijos kūrėjas: „Jo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų apie 1363 metus, leidusi paimti Ukrainą ir išsiplėsti iki Juodosios jūros, yra Lietuvos teritorinio išsiplėtimo atspirties taškas.

Galima sakyti, kad Vytautas ne ką daugiau tepridūrė Lietuvos teritorijos išplėtimo prasme, gal tik įtvirtino valdžią.“

Datos ir faktai

Algirdas (1296–1377) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1345–1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (1318–1345 m.). Gedimino sūnus, vedęs dukart – Mariją ir Julijoną, turėjęs, manoma, 7 dukteris ir 12 sūnų. Iš jų žinomiausi – Jogaila, Skirgaila ir Švitrigaila.

Padedamas savo brolio Kęstučio, Vitebsko kunigaikštis Algirdas 1345 m. atėmė valdžią iš kito savo brolio Jaunučio ir LDK valdė kartu su Kęstučiu. Pastarasis labiau rūpinosi santykiais su kryžiuočiais ir Lenkija, o Algirdas veikė daugiausia Rytuose, plėsdamas ir stiprindamas dabartines gudų ir ukrainiečių žemes.

Užkariavimais arba vaikų vedybomis Algirdas prie LDK prijungė Smolenską, Brianską-Černigovą, Severianų Naugardą, o po pergalingo mūšio su totoriais prie Mėlynųjų Vandenų – ir Ukrainą.

Baltarusių žiniasklaida, rašydama apie Algirdą, ypač pabrėžia jo žygius prieš Maskvą. Jų kunigaikštis buvo surengęs net keletą, tačiau Kremliaus užimti Algirdui taip ir nepavyko.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.