Kad tai XV–XVI a. gyvenusių paprastų vietos bendruomenės žmonių kapai, byloja radiniai: žalvarinės segės, žiedas ir pakabutis, lazurito karoliai, monetos su Žygimanto Augusto inicialais.
„Įdomu tai, kad visi jie – tiek vyrai, tiek moterys, tiek vaikai palaidoti viena kryptimi – kojomis į altorių.
Pagal to meto paprotį taip žmonės buvo laidojami tam, kad paskutinę teismo dieną galėtų atsistoti veidu į altorių.
Žmonės čia palaidoti keliais sluoksniais, vieni ant kitų ir juos skiria ištisas amžius – šimtas metų.
Paties ankstyviausio, XV a. gyventojai rasti arčiausiai bažnyčios pastato“, - sakė Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Baltų proistorės katedros vedėja, profesorė Ilona Vaškevičiūtė. Jos vadovaujamas 20 studentų būrys dviejų savaičių trukmės archeologinę praktiką Pabaiske pradėjo birželio 23 d.
Privalomi archeologiniai tyrimai bažnyčios šventoriuje turi būti atlikti bažnyčios klebonui Rimantui Laniauskui panorus į bažnyčios pastatą nutiesti požeminį elektros kabelį.
Pirmuosius pavienius žmonių kaulus jaunieji archeologai rado jau pirmąją dieną, atkasę vos 40 centimetrų žemių sluoksnį. Pirmieji nesuardyti žmogaus griaučiai buvo aptikti ketvirtąją dieną 125 centimetrų gylyje, o geriausiai išsilaikę mirusiųjų palaikai gulėjo daugiau nei 2 metrai po žeme.
Per savaitę praktikantai su kastuvais iškasė 17 metrų ilgio, 3 metrų pločio ir 2,2 metrų gylio perkasą – nuo bažnyčios pastato iki ją juosiančios tvoros.
„Radome daugybę pavienių kaulų, penkias kaukoles. Štai, pavyzdžiui, atkasėme nesuardytą kapavietę, o šalia guli dar dvi kaukolės. Kaip jos čia atsirado, atsakymo dar neturime“, - teigė I.Vaškevičiūtė.
Visi surinkti pavieniai kaulai vėl bus užkasti – perlaidoti šalia bažnyčios tvoros, o rasti 15 nesuardytų griaučių bus atiduoti Vilniaus universiteto antropologams ištirti.
Pagal apatinius žandikaulius, akiduobių ir dubens kaulus bus nustatyta jų lytis, o pagal kaukolės siūles – amžius.
Visus radinius studentai praktikantai kruopščiai nuvalė, kiekvieną nufotografavo, aprašė ir net tiksliai nupiešė ant milimetrinio popieriaus dešimt kartų sumažinę.
„Ši archeologinė praktika daugiau nei pateisino mūsų lūkesčius, dabar jaučiamės ne tokie sausi studentai ir galime pasakyti, ką iš tikrųjų čia pamatėme“, - sakė Simona Batakytė.
Jai pritarė ir energingai kastuvu besidarbuojantis Mindaugas Stasys Jurkevičius, ir kiekvieną rastą kaulą liniuote išmatuojantis bei po to ant popieriaus jį nupiešiantis Eigirdas Saulius Kruopis. „Mes jau trečius metus ieškome 1435 metais įvykusio Pabaisko mūšio karių kapų – dvejus metus kasinėjome šiose apylinkėse esančius Vaitkūnų, Gaiciūnų ir Rakaučiznos kaimų kapinynus.
Juk Pabaisko kautynėse, kurios laikomos antruoju Žalgirio mūšiu, dalyvavo ir galvas padėjo apie 30 tūkstančių karių.
Labai tikėjomės, kad mūšio dalyvius rasime palaidotus čia, bažnyčios šventoriuje – juk pagal rašytinius šaltinius, Pabaisko mūšio vietoje Žygimantas Kęstutaitis po metų - 1436-aisiais - buvo pastatęs medinę bažnyčią.
Šioje vietoje stovėjo ne viena bažnyčia, kol 1836 metais iškilo dabartinė akmenų mūro. Deja, to, ko ieškojome, ir vėl neradome“, - sakė I.Vaškevičiūtė.
Pabaiske ji su studentais planuoja darbuotis iki šio sekmadienio: perkasą dar kasinės iki niekada nesujudintos žemės sluoksnio, o po to vėl viską tvarkingai užkas bei nustatys plotą numatomam tiesti elektros kabeliui.
