Piliakalnį archeologai aptiko prie Gariūnų

„Atradimus galima daryti ir Vilniuje“, – šypsojosi archeologas Vykintas Vaitkevičius, kuris vaikščiodamas su studentais po Panerių kalvyną aptiko iki šiol nežinomą piliakalnį.

Trys šimtai metrų nuo Gariūnų kaimo esančio piliakalnio šlaitai apaugę medžiais, dėl to jį pastebėti sunku.<br>V.Balkūno nuotr.
Trys šimtai metrų nuo Gariūnų kaimo esančio piliakalnio šlaitai apaugę medžiais, dėl to jį pastebėti sunku.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas Dumalakas

Jul 20, 2014, 9:46 PM, atnaujinta Feb 11, 2018, 8:31 PM

„Visai nesitikėjau, kad toje vietoje gali būti piliakalnis, todėl iš pradžių savo akimis netikėjau“, – prisipažino V.Vaitkevičius.

Piliakalnis stūkso tankiame miške, į kurį žmonės retai įžengia. Juk nėra jame nei grybų, nei uogų. V.Vaitkevičius su studentais jį atrado keliaudamas senuoju Kauno keliu, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.

Piliakalnis – vos 300 metrų nuo Gariūnų kaimo. Nuo jo iki didžiausios Lietuvoje Gariūnų turgavietės – puskilometris. Netoli – puiki regykla, iš kurios atsiveria puiki Vilniaus panorama. Tik senamiestį užstoja nauji namai.

Išliko šlaitų nuotraukų

Vėliau V.Vaitkevičius prisiminė, kad šią vietą yra įamžinęs Vilniuje prieškariu gyvenęs fotografas Janas Bulhakas. Nuotraukose matyti mišku dar nepaaugę šlaitai.

Tačiau apie piliakalnį J.Bulhakas niekur neužsiminė.

Tiesa, viename istoriniame romane lyg ir minimas šis piliakalnis, bet grožinės literatūros kūriniu pasikliauti negalima. Gal tai tik autoriaus fantazija?

Kodėl piliakalnio Vilniaus miesto teritorijoje iki šiol niekas nepastebėjo?

„Panerių miškuose siautė plėšikai, gal dėl to ši vietovė neištyrinėta?“ – juokavo V.Vaitkevičius.

Prie kelio – gyvenvietė?

Piliakalnio šlaitų apačioje V.Vaitkevičius pastebėjo išlikusius gynybinius griovius.

„Galbūt toje vietoje buvo įtvirtinta gyvenvietė, galbūt gynybinė vieta“, – spėjo archeologas. Šalia buvo į griovas besileidžiantys keliai, vedantys į Kauną ir Trakus.

Paklaustas, kokius laikus mena surastas piliakalnis, V.Vaitkevičius sakė, kad be tyrinėjimų į tai sunku atsakyti. Anksčiausia data gali būti II–III amžiai, vėliausia – kovų su kryžiuočiais laikai.

Gali būti, kad archeologams piliakalnio kasinėjimų net nepavyks pradėti, jeigu paaiškės, kad miškas yra privatus.

Archeologai stebisi

Kodėl Vilniuje vis dar surandama piliakalnių? Tokį klausimą kėlė ir archeologai Darius Stončius, Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis.

Juk vos per dvejus metus Vilniaus ribose buvo surasti net keturi iki tol buvę nežinomi piliakalniai.

„Tai labai keista žinant, kad Vilniaus teritorija gerai ištyrinėta, čia susitelkusios pagrindinės Lietuvos archeologų ir paminklosaugininkų pajėgos“, – stebėjosi straipsnio apie naujai surastus piliakalnius autoriai.

Iš viso Vilniuje dabar yra žinoma 12 piliakalnių.

Archeologai teigia, jog taip vėlai piliakalniai surandami pirmiausia dėl to, kad nėra išlikusių tarpukario paminklosaugos dokumentų. Be to, sparčiai plečiasi miesto teritorija.

Todėl D.Stončius, G.Zabiela ir Z.Baubonis beveik neabejoja, kad ties 12 piliakalnių nebus apsistota.

Vilniuje – dvylika piliakalnių

Išsimėtę po visą miestą

Vienas neseniai surastų piliakalnių – Verkių seniūnijoje, Didžiuosiuose Gulbinuose. Jis pastebėtas prieš septynerius metus.

Piliakalnis stūkso atskiroje saloje Kryžiokų ežere. Jo kultūriniame sluoksnyje rasta brūkšniuotosios keramikos. Šis piliakalnis yra apardytas, apaugęs lapuočiais medžiais.

Kito piliakalnio Grigiškėse, Vokės upės kairiojo kranto vingyje, Vilniaus teritorijai priklauso tik šiaurės vakarų šlaitas. Kita piliakalnio dalis – Trakų rajono teritorijoje. Piliakalnis sugadintas tiesiant elektros liniją – vietomis buldozeriai nustūmė žemės paviršių iki 2 metrų gylio.

Panerių seniūnijoje yra net du neseniai surasti Jankiškių piliakalniai. Abu jie – Neries kairiojo kranto šlaitų kyšuliuose, abipus įlomės, kuria anksčiau iš slėnio Žemuosiuose Paneriuose kilo kelias. Abiejų piliakalnių šlaitai labai statūs, iki 30 metrų aukščio.

Šių piliakalnių išvaizda liudija, kad jų nespėta įrengti. Bet jų paskirtis aiški. Tai buvo savotiški kontrolės punktai – įtvirtinimai, kuriuose buvo sutinkamas kiekvienas, keliavęs į Neries slėnį.

Dar vienas naujai surastas piliakalnis – Naujosios Vilnios seniūnijoje, Kučkuriškėse. Jame archeologai rado apdegusių akmenų ir smulkios brūkšniuotosios keramikos.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.