Čia pristatomi paskutinieji Lietuvos Prezidento A.Smetonos
veiklos metai (1940-1944) pasitraukus iš Lietuvos. Ši trumpa, bet
kartu ir labai dramatiška Prezidento gyvenimo atkarpa, pasak
parodos kuratorės istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės, plačiajam
visuomenės ratui menkai žinoma.
Ekspozicijos (jos dizainerė - Jovita Jankauskienė) rengėjai
primena, jog 1940 metų birželio viduryje į Kauną žengiant sovietų
kariuomenės daliniams Prezidentas išvyko į Vokietiją. Palikdamas
Prezidentūrą jis pasakė: „Nenoriu savo rankomis subolševikinti
Lietuvą“.
A.Smetona tikėjosi kur kas daugiau šalies labui nuveikti
vadovaudamas egzilyje sudarytai Vyriausybei, nei tapdamas marionete
sovietų rankose. Tuo metu daugelis žmonių šį žingsnį įvertino kaip
valstybės išdavystę.
Ypač pasistengė sovietinės propagandos meistrai: kelnes
pasiraitojusio ir per Lieponos upelį brendančio Prezidento
karikatūriškas vaizdinys gana stipriai įsišaknijęs mūsų istorinėje
atmintyje.
Tačiau, pasak Lietuvos pasiuntinio Londone Broniaus
Balučio, pirmiausia Prezidentą A.Smetoną reikėjo pasveikinti, kad
jam pasisekė laimingai „išsprukti“ paskutiniu momentu iš raudonųjų
budelių nagų. Diplomatas B.Balutis 1941 metų gegužę rašytame
laiške Prezidentui teigė: „Tuo laiku kai kas buvo linkęs manyti,
kad Tamstai nereikėjo to daryti, bet reikėjo pasilikti savo krašte.
Mat nenusimanyta, su kuo reikalo turima. Estijos ir Latvijos
Prezidentų likimas parodė, kad Tamstos nujautimas buvo teisingesnis
ir laimingesnis taip asmeniniu, taip ir valstybiniu požiūriu“.
Parodos eksponatai pasakoja, kokiomis dramatiškomis
aplinkybėmis Prezidentas ir jo šeimos nariai išvyko iš Lietuvos,
kiek laiko truko jų klajonės po Europos šalis, kol galiausiai A.
Smetona su šeima pasiekė Niujorko uostą.
Eksponuojamose
nuotraukose, ano meto spaudos iškarpose užfiksuota aktyvi ir labai
įvairi Prezidento visuomeninė bei politinė veikla Amerikoje: jis
lanko lietuvių bendruomenes, skaito paskaitas, susitinka su
aukščiausio rango JAV valstybės atstovais, viešose kalbose primena
sovietų įvykdytą Lietuvos aneksiją.
Nors prieš gaudamas vizą į JAV
A.Smetona pasižadėjo, jog šioje šalyje gyvens kaip privatus asmuo,
tačiau iki pat mirties Amerikoje jis buvo tituluojamas Jo
Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentu arba Lietuvos
Respublikos Prezidentu egzilyje.
Niujorke Prezidentas A.Smetona su žmona buvo iškilmingai
sutiktas Amerikos lietuvių bei aukštų JAV valstybės atstovų. Vis
dėlto buvo ir ne tokia šviesi Prezidento gyvenimo Amerikoje pusė:
dalis JAV lietuvių A.Smetonai žėrė kaltinimus dėl diktato,
pabėgimo iš Lietuvos, nesipriešinimo sovietams. Jie nenorėjo, kad
Prezidentas dalyvautų politinėje veikloje.
Aktyvią veiklą pristabdė
ir JAV Vyriausybė, kuriai, įstojus į Antrąjį pasaulinį karą ir
tapus SSRS sąjungininke, egzilyje veikiantis Lietuvos Prezidentas
tapo kliuviniu. A.Smetonos veikla Amerikoje buvo suvaržyta, tačiau
jis ir toliau degė noru suvienyti lietuvių išeivijos pajėgas,
svarstyti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimus. Prezidento
planus nutraukė 1944 metų sausio 9 dieną namuose kilęs gaisras,
kurio metu jis žuvo.
„Parodoje pristatomos nuotraukos ir to meto leidiniai, kuriuos
puikiai papildo 1981 metais JAV sukurtas filmas „Antanas Smetona“.
Šiuos dokumentinius kadrus parodoje demonstruoti teisę suteikė
Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
Lankytojus pirmą kartą supažindinsime ir su Smetonų šeimos
narių likimais bei asmeninio albumo nuotraukomis, kuriomis
pasidalino JAV gyvenantis A.Smetonos vaikaitis Vytautas Julius
Smetona ir jo dukra Ann Marie Smetona. Eksponuojamos fotografijos,
leidiniai ir dokumentai iš Istorinės Prezidentūros Kaune,
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, VDU Lietuvių
išeivijos instituto, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos
nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei asmeninio V.J.Smetonos archyvo“, - teigia parodos rengėjai.
* * *
Parodos „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona
egzilyje“ organizatoriai - Istorinė Prezidentūra Kaune bei
Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, partneriai - VDU
Lietuvių išeivijos institutas, Lietuvos centrinis valstybės
archyvas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.