„Turėjome surengti seminarą, kad galėtume atsivilioti profesorių ir tokiu būdu paminėti jo jubiliejų. E.Gudavičius nepripažįsta jokių gimtadienio švenčių, išskyrus liepos 6-ąją – Lietuvos valstybės gimtadienį“, - šmaikštavo E.Gudavičiaus mokinys, jo blaivių, romantinius istorijos mitus griaunančių idėjų šalininkas, istorikas Alfredas Bumblauskas.
VU Istorijos fakultete trečiadienio vakarą vykusi diskusija tema „Europa, jos ribos ir Lietuva“ buvo skirta šiemet lietuvių kalba pasirodžiusiai vienai svarbiausių XX a. istoriografijos knygų – Oskaro Haleckio „Europos istorijos ribos ir skirstymai“.
Šiam lietuviškam O.Haleckio veikalo leidimui įvadą parašė E. Gudavičius.
Silpna tautinė savimonė
Kalbėdamas seminare, jis išsakė savitas istorijos ir dabarties geopolitinių aktualijų įžvalgas, palietė Europos, Lietuvos ir Rusijos santykius, negailestingai bėrė gydomosios druskos ant istorinių ir dabarties tautinės sąmonės žaizdų.
„Iki šiol girdžiu tokių pasakymų – neginsiu Lietuvos, man prie ruso buvo geriau! Argi taip gali kalbėti lietuvis? Ir koks jis lietuvis? Kur tada mūsų tautinė savimonė?“ - retoriškai klausė E.Gudavičius.
Istoriko nuomone, dabarties lietuvių tautos bėdų šaknys glūdi tolimoje praeityje, viduramžiuose.
Kaip pastebėjo E.Gudavičiaus, O.Haleckis ir pateikia unikalios viduramžių visuomenės skerspjūvį.
„Viduramžių visuomenė Europoje susidaro, kai barbarai nusiaubia Romos imperiją, bet ir susitapatina su europine civilizacija. Romos imperija žlunga, bet kartu ir tęsiasi. Viduramžiais iškilo šventoji Romos imperija, kuri, tiesą sakant nebuvo nei šventoji, nei Romos, nei imperija. Dar buvo tokia karikatūrinė Trečiosios Romos versija (Trečiąja Roma save vadino carinė Rusijos imperija – red.), iki šiol egzistuojanti kita forma...“ - kalbėjo istorikas.
Kaip išbristi iš skurdo?
Palietęs Lietuvos vaidmenį viduramžiais E.Gudavičius pastebėjo, kad „kol nėra ponų, nėra ir tautos, tik gentis“.
Taigi, tęsė profesorius, atsirado ponai, atsirado ir valstybė. Bet – kokia?
„Iškilo kunigaikščiai. Gediminaičių dinastiją jau galima vadinti klasikine europietiška feodaline dinastija. Ji paliko pėdsaką Europoje, tik sunyko, nes pritrūko palikuonių“, - aiškino E.Gudavičius.
Po to, XV a. Lietuvoje įsigalėjo didikai, jų rankose telkėsi valdžia.
„Ponai gyveno gerai. O kita tautos dalis? Blogai. Nebuvo trilaukės sėjomainos, viduramžių Lietuva buvo ubagiška šalis. Tokia ir liko iki šiol. Kai manęs klausia, ką daryti, kaip išbristi iš skurdo, atsakau paprastai: dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti!“
Romantikams neįtiko
Istorikas A.Bumblauskas pastebėjo, jog aštrios E.Gudavičiaus išvados netelpa į ankštus tautinės istoriografijos rėmus, todėl romantinės istoriografijos šalininkai į profesorių žiūri šnairomis.
A.Bumblauskas apgailestavo, kad jau 7 metus leidykloje dulkėja Lietuvos istorijos mokslui svarbi E.Gudavičiaus knyga.
E.Gudavičius yra daugybės knygų, publikacijų, tarp jų – apie vienintelį Lietuvos karalių – Mindaugą, „Lietuvos istorijos“ ir daugybės kitų autorius, LTV laidos „Būtovės slėpiniai“ kūrėjas.
Istorikas yra Nacionalinės mokslo ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas. Jis yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.
