Užgrūdino atšiaurios žemės
Nėra tiksliai žinoma, kokia yra Simo Häyhä gimimo data. Remiantis įrašais dokumentuose, suomių snaiperis gimė 1905 arba 1906 metais, ūkininkų apgyvendintame Rautjervio miestelyje, Vakarų Suomijoje. Kai buvo įkurta Sovietų Sąjunga ir Suomija tapo nepriklausoma, šis miestelis, kuriame gimė S.Hayha, atsidūrė labai netoli Rusijos sienos.
Vaikystėje S.Häyhä daug dirbo fermoje, o sunkiai įdirbama Suomijos žemė pavertė jį ištvermingu ir kantriu žmogumi.
1925 metais vyras atliko privalomą vienų metų tarnybą Suomijos armijoje. Nors vieni metai nėra ilgas laiko tarpas, per visą šį laiką jis pasiėmė viską, ką buvo galima gauti geriausio. Garbingai išleistas iš kariuomenės vyriškis buvo paaukštintas ir gavo aukštesnį, kapralo, laipsnį.
Kiek vėliau S.Häyhä prisijungė prie savanorių gvardijos, suomiškai vadintos „Suojeluskunta“. Tarnaudamas šioje karinėje organizacijoje, jis įgijo daug praktinių įgūdžių, tokių, kaip šaudymus į taikinius. Šaudymas visuomet labai domino S.Häyhä. Laisvu laiku jis treniruodavosi lauke, šaudydamas į taikinius, kurie pasitaikydavo po ranka.
Jo pirmasis šautuvas buvo rusų sukurtas „Mosin-Nagant“. Vėliau jis gavo galingesnių ginklų – 9 mm kalibro suomių automatą. Po ilgų treniruočių S.Häyhä galiausiai sugebėdavo iš maždaug 155 m atstumo pataikyti tiesiai į taikinį net 16 kartų per minutę – jis tapo puikiu snaiperiu.
Įveikė nelygioje kovoje
1939 m. Sovietų Sąjunga pradėjo Suomijos puolimą. Tarnaudamas savanorių „Suojeluskunta“ gvardijoje, S.Häyhä buvo pašauktas į karinę tarnybą, kurios metu turėjo kovoti prieš sovietus mūšyje prie Kolasjokio upės.
Vadovaujant generolui majorui Uiluo Tuompo, suomiai susirėmė su 9-ąja ir 14-ąja sovietų armijomis, o vienu metu suomiams teko kovoti prieš 12 Sovietų Sąjungos dalinių – maždaug 160 tūkst. kareivių. Vienu šio mūšio metu vos 32 suomiams teko atremti daugiau nei 4 tūkst. sovietų.
Nepaisant nelygios kovos, suomiai tą kartą vis tiek sugebėjo iškovoti pergalę. Besiveržianti Sovietų armija nebuvo tokia organizuota, kaip tikėtasi. Jos kariai kalbėjo daugybe skirtingų kalbų ir nebuvo pratę prie atšiaurių Suomijos žiemų. O 1939–1940 metų žiemą buvo daug sniego, temperatūra svyravo nuo 20 iki 40 laipsnių šalčio.
Suomiai taip pat turėjo parengę gudrių puolimo taktikų. Viena ryškiausių buvo „Motti" taktika: jeigu sovietų armija veržtųsi sausumos keliais, suomiai pasislėptų juos supančiose laukymėse. Leisdami sovietams įsiveržti ir kirsti Suomijos sieną, suomiai netikėtai užpultų juos iš pasalų.
Simo Häyhä – Baltoji Mirtis
S.Häyhä dalyvavimas Žiemos kare paliko žymų pėdsaką snaiperio gyvenime. Laikydamas rankose „Mosin-Nagant“ šautuvą, Žiemos karo metu jis vilkėjo tik baltu žieminiu maskuojamuoju apsiaustu, o su savimi turėjo maisto produktų ir šovinių tik tiek, kiek jų pakaktų vos vienai dienai.
Besislėpdamas sniege jis sugebėdavo nukauti bet kurį rusą, peržengusį į jo šaudymo zoną. S.Häyhä vietoj optinių taikiklių savo šautuvuose naudodavo geležies taikiklius. Optiniai taikikliai saulės šviesoje dažnai spindėdavo, o tai padėdavo priešui išsiaiškinti, kurioje vietoje slepiasi snaiperis.
S.Häyhä buvo nepaprastas snaiperis. Žiemos metu, per šimtą dienų, S.Häyhä sugebėjo įveikti daugiau nei 500 km atstumą, o šio žygio metu gavo naują slapyvardį – Baltoji Mirtis. Sovietų armijos kariai jo taip baiminosi, kad pasirūpino papildoma artilerija ir daugybe snaiperių, turėjusių padėti sovietams atsikratyti šiuo nepalaužiamu suomiu.
Nepaisant sovietų pastangų ir daugybės jų surengtų atakų, S.Häyhä likdavo gyvas. Tačiau 1940 m. kovo 6 dieną S.Häyhä neišvengė šūvio, kai netoli šaulio pataikiusio sprogmens skeveldra atlėkė į kairįjį viršutinį Simo žandikaulį. Vyras 11 dienų paniro į komą, o kai atsibudo tą dieną, kai baigėsi karas.
Suomių snaiperio palikimas
S.Häyhä buvo įteikta ne vienas apdovanojimas. Be viso to, jis buvo paaukštintas pareigose – jam buvo suteiktas antrasis leitenanto laipsnis – per tokį trumpą laiką tokio paaukštinimo nebūta visoje Suomijos istorijoje.
Jo veidas buvo smarkiai subjaurotas, bet jis atsigavo ir sulaukė 97 metų. S.Häyhä mirtį nešančius snaiperio sugebėjimus laikė intensyvios praktikos rezultatu.
Sovietų armija užėmė maždaug 56 980 kv. kilometrus Suomijai priklausiusios žemės. Nepaisant to, jie pralaimėjo Žiemos karą, nusinešusį milijoną jų karių gyvybių. Kiek vėliau vienas rusų generolas pripažino, kad jų užkariautos žemės „pakako tik mirusių karių kūnams palaidoti“. Parengė Milda Sendžikaitė
