Su kokiais simboliais siejamas Kaunas?

Tikri tauro ragai, V amžiaus drabužiai, smetoninio Kauno damų ir ponų apdarai, XIX amžiaus miesto sode stovėjęs suolas – tai tik kelios detalės iš parodos, kuri liudija apie spalvingą Kauno istoriją.

Daugiau nuotraukų (1)

Vėjūnė Inytė („Laikinoji sostinė“)

Jan 24, 2015, 5:00 AM, atnaujinta Jan 15, 2018, 5:08 AM

Kaip V amžiuje rengėsi kauniečiai? Pasirodo, jie ne tik vilkėjo dailius drabužius, bet ir avėjo įmantrias odines kurpaites.

Norint pasijusti ano laikotarpio kauniečiu, tai galima padaryti Kauno miesto muziejuje. Čia atkurtais V amžiaus apdarais galima net apsirengti.

Tai – tik viena iš muziejuje veikiančios naujos miesto istorijos ekspozicijos „Kaunas: prieš srovę ir pasroviui“ įdomybių. Lankytojai gali pajusti ir viduramžiais, carinės Rusijos, Laikinosios sostinės laikais Kaune tvyrojusią dvasią bei pamatyti įdomių eksponatų.

Pabrėžė Kauno klestėjimą

Parodos kuratorė Odeta Grigonienė pasakojo, kad kurdama ekspoziciją parinko tris Kaunui svarbius laikotarpius ir stengėsi priminti tai, kas kiekvienu metu miestui leido klestėti.

Eksponatais atskleidžiama, kaip plėtojosi miestas, kaip gyveno, kuo rengėsi, kur lankėsi kauniečiai, kokie įvairiais laikotarpiais atsirado svarbiausi objektai ir simboliai, su kuriais dabar siejamas Kaunas.

„Kadangi ekspoziciją galima apžiūrėti pasroviui – nuo Kauno, kaip Laikinosios sostinės, istorijos iki seniausių laikų arba prieš srovę – pagal įprastą chronologinę seką – nuo seniausių laikų iki I Lietuvos Respublikos, parodą simboliškai ir pavadinome“, – sakė O.Grigonienė.

Apžiūrint nenuobodžią ekspoziciją tikrai galima pasijusti tarsi įsėdus į laiko mašiną, kuri nukels į ne vieną įdomų Kauno istorijos laikotarpį.

Rąstus žymėdavo karūna

Pasukęs pasroviui pirmiausia patenki į salę, kurioje Kaunas pristatomas kaip upių uostas. Jame atsispindi XVI – XVIII amžiaus istorija, kai Kaunas buvo Hanzos pirklių sąjungos miestas.

Statinėse supiltos avižos, kviečiai ir degutas byloja, ką iš Kauno į kitas Europos šalis laivais gabendavo pirkliai. Atkurta ir XVI amžiaus viduryje populiaraus upinio laivo dalis. Ją sukūrė upeivis iš Rusnės Simas Knapkis.

Įdomiai atrodo ir karūnos simboliu pažymėti rąstai.

„Kolekcininkas Gintautas Žalėnas paskolino Kauno apylinkėse atrastą metalinį spaudą su karūnos ženklu.

Manoma, kad juo buvo ženklinami pakaunėje karaliui priklausiusiuose miškuose kirsti medžiai, kurių rąstai taip pat keliaudavo į užsienį“, – pasakojo parodos kuratorė.

Kauniečiai gali pamatyti ir kaip atrodo tikri tauro ragai. Šie gyvūnai, patekę į Kauno herbą, išnyko prieš 600 metų.

Pristatomi ir trys miesto simboliai – Rotušė, Kauno pilis ir tauras. Apie juos pasakoja į albumus sudėtos fotografijos, piešiniai. Po kiekvienu tokiu albumu slepiasi staigmenos, kurias lankytojai aptinka tik pervertę visą leidinį. Ant salės grindų išbraižytas tuometinio Kauno senamiesčio gatvių planas – smalsu pamatyti, kaip miestas tada atrodė.

Sudarytoje asmenvardžių knygoje kauniečiai gali pabandyti atrasti savo pavardę ir sužinoti, kokiam luomui priklausė.

„Jei savo giminės pavardę rasite suolininkų teismo išrašuose, vadinasi, protėvis užsiiminėjo ne visai legaliais darbais“, – šypsojosi O.Grigonienė.

Padovanojo R.Mikutavičius

Antrojoje ekspozicijos dalyje pristatomas Kauno, kaip karinės tvirtovės, laikotarpis. Žemėlapyje jau matyti, kad Kaune nutiestas Nikolajaus prospektas – dabartinė Laisvės alėja, geležinkelio linija, atsirado stotis ir tunelis, tvirtovės sutvirtinimai.

Atkurtas ir karininko kambarys su prašmatniu laikrodžiu, virduliu. Išlikusios karininko uniformos sagos. O to meto popieriniai pinigai tilptų ne į piniginę, bet tik į kur kas didesnį aplanką.

„Kaunui svarbu ir tai, kad šiuo laikotarpiu buvo suformuotas miesto sodas. Idėja, kad jo reikia, kilo 1843 metais. Tačiau valdžia jos įgyvendinti neskubėjo. Tai po 20 metų padarė privatus asmuo Janas Rudolfas“, – sakė parodos kuratorė.

Kaip miesto sodas tada atrodė, pristatoma fotografijoje, kurios fone pastatytas tokios formos suolas, ant kokių tuomet ilsėdavosi kauniečiai.

Vienu iš šio laikotarpio simboliu pasirinktas Soboras. Jo maketą paskolino Karinių oro pajėgų atstovai.

„Jie tvirtino, kad maketą karininkams padovanojo kunigas Ričardas Mikutavičius“, – sakė O.Grigonienė.

Siuvėją primena kostiumas

Laikinosios sostinės laikais Kaunas buvo vadinamas mažuoju Paryžiumi. Tam laikui ir skirta trečioji ekspozicijos dalis. Tada Laisvės alėjoje klestėjo kavinės, įvairios paslaugų įmonės.

Labai garsi buvo kauniečio Antano Rimšos siuvykla, įsikūrusi alėjos 56-ajame pastate. Muziejuje rodomas jo pasiūtas kostiumas, kurį užsisakė bokso treneris Antanas Zaboras.

„A.Rimša garsėjo ne tik Kaune, turėjo Londone, Paryžiuje vykusių tarptautinių parodų apdovanojimų“, – pasakojo muziejaus atstovė.

Čia pat galima pasimatuoti Laikinosios sostinės damų mėgtas skrybėles ir patraukti į garsiąją Konrado kavinę. Jos interjero fotografijos fone pristatomi tų laikų indai, vazos, baltos nėriniuotos damų pirštinės ir gyvatės odos imitacijos rankinė.

Kam vyrai naudojo kablį?

Parodos lankytojams ypač patiko greta įrengta improvizuota Rožės Rimkevičienės galanterijos krautuvė. Joje – damų ir ponų dėvėti daiktai – smeigtukai skrybėlėms prie plaukų prisegti, vyriškas plaukų tinklelis, vyriški kojinių laikikliai.

„Kas tai per daiktai, lankytojai turi atspėti. Dažniausiai žmonės sutrinka pamatę du daiktus. Vienas jų – žetonas, kabintas ant šuns pasaitėlio. Tokiais žetonais buvo žymimi kariškių augintiniai“, – pasakojo parodos kuratorė.

Kitas – keistas metalinį kablį primenantis daiktas. Pasirodo, tai daiktas, kurį pasitelkę vyrai audavosi aulinius batus, traukdami juos ant kojos už aulo viršuje prisiūtų kilpų.

Įveikęs užduotis patenki į Iljos Jasvoino krautuvę „Radio bazar“. Ji veikė Laisvės alėjos 16-ajame pastate. Verslininkas prekiavo foto- ir radijo aparatūra. Taip pat fotografavo kauniečius ir pats kūrė atvirukus su Kauno vaizdais.

Kokia turėjo būti bažnyčia?

Dar vienas įdomus šio skyriaus eksponatas – Prisikėlimo bažnyčios maketas.

„Manoma, kad jis buvo sukurtas tarpukariu, ketinant pradėti bažnyčios statybą. Žmonės buvo raginami jai aukoti, todėl reikėjo parodyti, kokią bažnyčią planuojama statyti. Maketą išsaugojo ir mums pardavė vienas kolekcininkas“, – pasakojo O.Grigonienė.

Maketas sukurtas su mažiausiomis detalėmis, pagaminti net viduje planuotų statyti altorių, baldų pavyzdžiai. Viskas dvelkė tautiniu stiliumi. Vėliau jo buvo atsisakyta.

Drabužius galima ir pasimatuoti

Ekspozicijos pabaigoje laukia dar viena staigmena. Remiantis archeologinių kasinėjimų Kauno senamiestyje radiniais, atkurti mergaitės, moters ir vyro kostiumai. Jie pasiūti iš gelumbės, vilnos, lino.

Taip pat atkurti ir odiniai V amžiuje kauniečių avėti batai.

Visa tai muziejaus lankytojai gali pasimatuoti Edukacijų kambaryje.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.