Jo balzamuota mumija iki šiol laikoma Maskvos centre mauzoliejuje kaip visos epochos simbolis. Epochos, kurios atvirtai ilgisi dabartinis šios šalies vadovas.
Mirties metinių proga pogrindinė Rusijos interneto žiniasklaida surinko ir pateikė skaitytojams šiurpų priminimą, kas iš tiesų buvo šis žmogus. Šios citatos – iš išslaptintų jo telegramų.
A.Litvino knyga „Raudonasis ir baltasis teroras Rusijoje 1917-1922 metais“:
„... Puikus planas! Užbaikite jį kartu su Džerzinskiu. Prisidengdami „žaliaisiais“ (mes paskui jiems suversime) 10-20 varstų (istorinis rusų ilgio matas – vert.) spinduliu iškarsime buožes, popus, dvarininkus. Už kiekvieną pakartą premija už 100 000 rub.“
1917 m. gruodžio 24-27 d. (V.Leninas. Rinktiniai raštai, t. 35, 200, 201, 204 psl. Iš veikalo „Kaip organizuoti lenktyniavimą?“):
„Žūtbūtinis karas, mirtis turtingiesiems ir veltėdžiams, buržuaziniams
inteligentams... su jais reikia susidoroti esant mažiausiam
nusižengimui... Vienoje vietoje juos pasodins į kalėjimą... Kitoje –
privers valyti išvietes. Trečioje – aprūpins, – išėjus iš karcerio,
„geltonais“ bilietais... Ketvirtoje – sušaudys vietoje... Juo įvairiau,
juo geriau, juo turtingesnis bus bendrasis patyrimas...“
1918 m. birželio 3d. (D.Volkogonovas „Leninas. Politinis portretas“. V.Lenino nurodymas Baku ČK pirmininkui S.Ter-Gabrielianui.
„... Ar galite perduoti Terui, kad jis, -- įsiveržimo atveju, -- viską
parengtų Baku sudeginti iki pamatų ir tai būtų paskelbta Baku“.
1918 m. rugpjūčio 9 d. (V.Leninas. Rinktiniai raštai. t.50, 143-144 psl.):
„Penza, gubernijos vykdomajam komitetui
... surengti negailestingą masinį terorą prieš buožes, popus ir
baltagvardiečius; įtartinus uždaryti į koncentracijos stovyklą už miesto
ribų“.
(A.Latyševas. „Išslaptintas V.Leninas“. 1996 m., 57 psl.):
„Draugams Kurajevui, Bošui, Minkinui ir kitiems Penzos komunistams.
Draugai! Penkių valsčių buožijos maištas turi būti negailestingai
nuslopintas. To reikalauja revoliucijos interesai, nes dabar
kylama į paskutinę, sprendžiamąją kovą su buožija. Reikia parodyti
pavyzdį.
Pakarti (būtinai pakarti, kad liaudis matytų) nemažiau 100 aiškių
buožių, turčių, kraugerių.
Paskelbti jų pavardes.
Atimti iš jų visą duoną.
Paimti įkaitus – sutinkamai su vakarykšte telegrama.
Padaryti taip, kad šimtų varstų spinduliu liaudis matytų, drebėtų,
žinotų, šauktų: smaugia ir pasmaugs kraugerius buožes.
Telegrafuokite, jog gavote nurodymą ir įvykdėte.
Jūsų Leninas“.
1918 m. rugpjūčio 22 d. (V.Leninas. Rinktiniai raštai. t.50, 165 psl.):
„Saratovas, (maisto produktų liaudies komisariato įgaliotiniui)
Paikesui.
... patariu paskirti savo viršininkus ir šaudyti sąmokslininkus ir
abejojančius, nieko neklausinėjant ir be idiotiško vilkinimo“.
1918 m. rugsėjo 10 d. (V.Leninas. Rinktiniai raštai, t. 50, 178 psl.):
„Sviažinskas, Trockiui Esu nustebęs ir sunerimęs dėl sulėtėjusios
operacijos prieš Kazanę, ypač jei man teisingai pranešta, kad turite
visas galimybes artilerija sunaikinti priešininką. Manau, kad nereikia
gailėtis miesto ir atidėlioti, nes būtinas negailestingas išnaikinimas“.
1919 m. birželio 3 d. (V.Leninas. Rinktiniai raštai. t. 50, 335 psl.):
„Patariu neskubėti dėl užsieniečių išsiuntimo. Ar negeriau būtų į
konclagerį...“
(A.Latyševas. „Išslaptintas Leninas“. 1996 m., 56 psl.):
„Visus, RTFSR teritorijoje gyvenančius užsienio piliečius, kilusius iš
buržuazijos tų šalių, kurios nukreipė prieš mus priešiškus ir karinius
veiksmus, 17-55 metų amžiaus įkalinti koncentracijos stovyklose...“
1919 m. lapkričio 19 d. (V.Leninas. Rinktiniai raštai t. 39, 315 psl.):
„... toli gražu ne visi valstiečiai supranta, kad laisvai prekiauti
duona yra valstybinis nusikaltimas. „Aš pagaminau duoną, tai mano
produktas, ir aš turiu teisę juo prekiauti“, -- taip galvoja valstietis,
iš įpročio, senoviškai. O mes sakome, kad tai valstybinis
nusikaltimas“.
V.Leninas, 1921 m. rugpjūčio 26 d. (V.Leninas. Rinktiniai raštai t. 53, 142 psl.):
„Drg. Lunačiarskiui.
... visus teatrus siūlau suguldyti į karstą.
Liaudies švietimo liaudies komisarui reikia rūpintis ne teatru, o
raštingumu“.
1922 m. kovo 19 d. („Izvestija“ SSKP CK. 1990 m. Nr. 4, 190-193 psl.):
„... prieinu besąlygiškos išvados, kad mes turime būtent dabar suduoti
ryžtingiausią ir negailestingiausią smūgį juodašimtininkų dvasininkijai
ir nuslopinti jos pasipriešinimą taip žiauriai, kad šito ji nepamirštų
keletą dešimtmečių...
Juo didesnį skaičių reakcingos dvasininkijos ir reakcingos buržuazijos
šia dingstimi mums pavyks sušaudyti – juo geriau“.
V.Leninas, 1920 m. rugpjūtis. (A.Latyševas. „Išslaptintas Leninas“. 1996 m.):
„... Imtis karinių priemonių, tai reiškia, pasistengti nubausti Latviją
ir Estliandiją kariniu būdu (pavyzdžiui, ant Balachovičiaus „pečių“
pereiti kur nors sieną 1 varstu ir pakarti ten 100-1000 jų valdininkų ir
turčių“.
1922 m. gegužės 17 d. (V.Leninas. Rinktiniai raštai. t. 45, 190 psl.):
„... Teismas turi neatsisakyti teroro; žadėti tai būtų savęs apgaudinėjimas ar
apgaulė, o terorą reikia principingai pagrįsti ir įteisinti, – aiškiai,
be apgaulės ir pagražinimų.“