Jo balzamuota mumija iki šiol laikoma Maskvos centre mauzoliejuje kaip visos epochos simbolis. Epochos, kurios atvirtai ilgisi dabartinis šios šalies vadovas.
Mirties metinių proga pogrindinė Rusijos interneto žiniasklaida surinko ir pateikė skaitytojams šiurpų priminimą, kas iš tiesų buvo šis žmogus. Šios citatos – iš išslaptintų jo telegramų.
A.Litvino knyga „Raudonasis ir baltasis teroras Rusijoje 1917-1922 metais“:
„... Puikus planas! Užbaikite jį kartu su Džerzinskiu. Prisidengdami „žaliaisiais“ (mes paskui jiems suversime) 10-20 varstų (istorinis rusų ilgio matas – vert.) spinduliu iškarsime buožes, popus, dvarininkus. Už kiekvieną pakartą premija už 100 000 rub.“
1917 m. gruodžio 24-27 d. (V.Leninas. Rinktiniai raštai, t. 35, 200, 201, 204 psl. Iš veikalo „Kaip organizuoti lenktyniavimą?“):
„Žūtbūtinis karas, mirtis turtingiesiems ir veltėdžiams, buržuaziniams inteligentams... su jais reikia susidoroti esant mažiausiam nusižengimui... Vienoje vietoje juos pasodins į kalėjimą... Kitoje – privers valyti išvietes. Trečioje – aprūpins, – išėjus iš karcerio, „geltonais“ bilietais... Ketvirtoje – sušaudys vietoje... Juo įvairiau, juo geriau, juo turtingesnis bus bendrasis patyrimas...“
1918 m. birželio 3d. (D.Volkogonovas „Leninas. Politinis portretas“. V.Lenino nurodymas Baku ČK pirmininkui S.Ter-Gabrielianui.
„... Ar galite perduoti Terui, kad jis, -- įsiveržimo atveju, -- viską parengtų Baku sudeginti iki pamatų ir tai būtų paskelbta Baku“.
1918 m. rugpjūčio 9 d. (V.Leninas. Rinktiniai raštai. t.50, 143-144 psl.):
„Penza, gubernijos vykdomajam komitetui
... surengti negailestingą masinį terorą prieš buožes, popus ir baltagvardiečius; įtartinus uždaryti į koncentracijos stovyklą už miesto ribų“.
(A.Latyševas. „Išslaptintas V.Leninas“. 1996 m., 57 psl.):
„Draugams Kurajevui, Bošui, Minkinui ir kitiems Penzos komunistams.
Draugai! Penkių valsčių buožijos maištas turi būti negailestingai nuslopintas. To reikalauja revoliucijos interesai, nes dabar kylama į paskutinę, sprendžiamąją kovą su buožija. Reikia parodyti pavyzdį.
Pakarti (būtinai pakarti, kad liaudis matytų) nemažiau 100 aiškių buožių, turčių, kraugerių.
Paskelbti jų pavardes.
Atimti iš jų visą duoną.
Paimti įkaitus – sutinkamai su vakarykšte telegrama.
Padaryti taip, kad šimtų varstų spinduliu liaudis matytų, drebėtų, žinotų, šauktų: smaugia ir pasmaugs kraugerius buožes.
Telegrafuokite, jog gavote nurodymą ir įvykdėte.
Jūsų Leninas“.
1918 m. rugpjūčio 22 d. (V.Leninas. Rinktiniai raštai. t.50, 165 psl.):
„Saratovas, (maisto produktų liaudies komisariato įgaliotiniui) Paikesui.
... patariu paskirti savo viršininkus ir šaudyti sąmokslininkus ir abejojančius, nieko neklausinėjant ir be idiotiško vilkinimo“.
1918 m. rugsėjo 10 d. (V.Leninas. Rinktiniai raštai, t. 50, 178 psl.):
„Sviažinskas, Trockiui Esu nustebęs ir sunerimęs dėl sulėtėjusios operacijos prieš Kazanę, ypač jei man teisingai pranešta, kad turite visas galimybes artilerija sunaikinti priešininką. Manau, kad nereikia gailėtis miesto ir atidėlioti, nes būtinas negailestingas išnaikinimas“.
1919 m. birželio 3 d. (V.Leninas. Rinktiniai raštai. t. 50, 335 psl.):
„Patariu neskubėti dėl užsieniečių išsiuntimo. Ar negeriau būtų į konclagerį...“
(A.Latyševas. „Išslaptintas Leninas“. 1996 m., 56 psl.):
„Visus, RTFSR teritorijoje gyvenančius užsienio piliečius, kilusius iš buržuazijos tų šalių, kurios nukreipė prieš mus priešiškus ir karinius veiksmus, 17-55 metų amžiaus įkalinti koncentracijos stovyklose...“
1919 m. lapkričio 19 d. (V.Leninas. Rinktiniai raštai t. 39, 315 psl.):
„... toli gražu ne visi valstiečiai supranta, kad laisvai prekiauti duona yra valstybinis nusikaltimas. „Aš pagaminau duoną, tai mano produktas, ir aš turiu teisę juo prekiauti“, -- taip galvoja valstietis, iš įpročio, senoviškai. O mes sakome, kad tai valstybinis nusikaltimas“.
V.Leninas, 1921 m. rugpjūčio 26 d. (V.Leninas. Rinktiniai raštai t. 53, 142 psl.):
„Drg. Lunačiarskiui.
... visus teatrus siūlau suguldyti į karstą. Liaudies švietimo liaudies komisarui reikia rūpintis ne teatru, o raštingumu“.
1922 m. kovo 19 d. („Izvestija“ SSKP CK. 1990 m. Nr. 4, 190-193 psl.):
„... prieinu besąlygiškos išvados, kad mes turime būtent dabar suduoti ryžtingiausią ir negailestingiausią smūgį juodašimtininkų dvasininkijai ir nuslopinti jos pasipriešinimą taip žiauriai, kad šito ji nepamirštų keletą dešimtmečių...
Juo didesnį skaičių reakcingos dvasininkijos ir reakcingos buržuazijos šia dingstimi mums pavyks sušaudyti – juo geriau“.
V.Leninas, 1920 m. rugpjūtis. (A.Latyševas. „Išslaptintas Leninas“. 1996 m.):
„... Imtis karinių priemonių, tai reiškia, pasistengti nubausti Latviją ir Estliandiją kariniu būdu (pavyzdžiui, ant Balachovičiaus „pečių“ pereiti kur nors sieną 1 varstu ir pakarti ten 100-1000 jų valdininkų ir turčių“.
1922 m. gegužės 17 d. (V.Leninas. Rinktiniai raštai. t. 45, 190 psl.):
„... Teismas turi neatsisakyti teroro; žadėti tai būtų savęs apgaudinėjimas ar apgaulė, o terorą reikia principingai pagrįsti ir įteisinti, – aiškiai, be apgaulės ir pagražinimų.“
